Yra tokių rašytojų, kurių knygas reikia perskaityti tam tikru gyvenimo momentu – vaikystėje skaitome „Grybų karą“, paauglystėje išgyvenam kartu su Salinger‘iu, o perkopę trečią dešimtį įninkame į savipagalbos knygas, padedančias mesti rūkyti, lieknėti, mylėti... O kiekvienas jaunos ir laisvos sielos žmogus, nenorintis įkliūti šiuolaikiniame „dirbk-pirk-mirk“ rate, turėtų susipažinti su legendinio amerikiečių rašytojo Jack’o Kerouac‘o kūryba. Taigi apie beatnik‘us, literatūrą, džiazą ir laisvą gyvenimą.

Beat generation

Jack’as Kerouac’as pristatomas kaip vienas žymiausių beatnik‘ų kartos atstovų. Taigi, kas jie? Pirmiausia, tai grupė rašytojų, susibūrusių po antrojo pasaulinio karo. Vien jau pavadinimas „beat“ (atsirado netikėtai, rašytojui John’ui Clellon’ui Holmes’ui pristatinėjant savo knygą ir ištarus „This Is the Beat Generation”), rodė outsideriais laikomą grupę, nesilaikančią normalios visuomenės nustatytų normų. Tai viskuo nusivylusi karta, nebeturinti prieš ką maištauti ir dėl ko kovoti, tad vienintelė išeitis – gyventi kelyje, džiaugtis mažais gyvenimo malonumais ir mylėti. Jie priešinosi amerikietiškai svajonei – namas, darbas, šeima; jie nebijojo būti kitokiais – būti savimi. To meto (o gal ir šio) akimis – tai grupė narkomanų, besitrainiojančių po Jungtines Valstijas autostopu. Žinoma, narkotikai, ypač marihuana – neatsiejama beatnik‘ų kultūros dalis, kartais pernelyg idealizuojama ir pateikiama itin nekaltai. Pažvelgus kitu kampu – tai buvo žmonės, kurie atsisakė materialių dalykų ir atsigręžė į Rytų religiją. Beatnik‘ų ideologiją puikiai iliustruoja ištrauka iš romano „Kelyje“:

 — Tu manai, kad mes baigsime gyvenimą kaip valkatos? 
— Kodėl ne? Žinoma, taip ir bus, jei panorėsime. O kas čia blogo? Gyveni sau, dėmesio nekreipdamas į kitų norus, — nei į politikierių, nei į turtuolių — o ir tau niekas nesuka galvos, ir droži savo keliu, ir esi pats sau ponas. 

Šis judėjimas drastiškai pakeitė ne tik literatūrą, bet ir padarė didžiulę įtaką jaunimo kultūrai – beatnik’ai buvo idėjiniai hipių protėviai. Be Kerouac’o šiai kartai priklausė ir rašytojai William'as S. Burroughs’as, Allen’as Ginsberg’as, Peter’is Orlovsky’is ir kt.

„Kelyje“

„Kelyje“ – vienas pirmųjų Kerouac‘o romanų, dažnai vadinamas beatnik‘ų biblija. Šio kontraversiško romano leidimo istorija taip pat neįprasta – pabaigtas rašyti dar 1951-aisiais (beje, per rekordiškai trumpą laiką – tris savaites), dienos šviesą išvydo tik 1957-aisiais. Nė viena leidykla nesutiko to padaryti dėl keletos priežasčių – romanas buvo nestandartinis ne tik savo turiniu, bet ir forma – parašytas ant 36  metrų ilgio popieriaus rulono, nepadėjus nė vieno kablelio. Nors tuomet leidykloms tai buvo visai nepriimtina, neįprasta forma buvo nuostabaus talento ir kūrybinio užsidegimo įrodymas. Kerouac‘o žmona dalijasi prisiminimais, kad kuriant šį romaną rašytojas beveik nevalgė ir nemiegojo, o pats viename interviu pasakojo, kad vienas rulonas naudotas idant keičiant popieriaus lapą rašomojoje mašinėlėje nenutrūktų mintis. Tačiau net ir sudėjus savo nuoširdžius išgyvenimus į šį kūrinį, po išleidimo Kerouac‘as nebuvo mėgstamas leidyklų ir kritikų – net ir sulaukęs didžiulės sėkmės tarp skaitytojų, romanas „Kelyje“ buvo nuolat kritikuojamas, o kartais net ir pašiepiamas.

Romane „Kelyje“ vaizduojamos Kerouac‘o kelionės autostopu po Ameriką, pokalbiuose su draugais (daugiausia kitų beatnik‘ų prototipais) ieškoma gyvenimo prasmė, filosofuojama. Kontrastus sukuria narkotikai, alkoholis, laisvos moterys ir religingumas. Biografas Gerard’as Nicosia romaną apibūdino taip: „Tai yra himnas žmonių meilei, tarpusavio bendravimo grožiui, kurio centre ugnis – Dean’as Moriarty’is, pamišęs dėl galimybės būti, važiuoti, pažinti, žavėtis ir vertinti gyvenimą, visad pasiruošęs naujai pažinčiai, pokalbiui, džiazo nakčiai ar tolimiausiai kelionei.“

Knygos

Nors Keruoac’as nė vienos savo knygos netapatino su tikrais įvykiais ar žmonėmis, tačiau skaitant jo biografiją galima rasti labai daug panašių faktų. Pavyzdžiui, „Dharmos valkatų“ originaliame rankraštyje vietoj Japhy kai kuriose vietose minimas Gary, o šis personažas labai panašus į rašytojo draugą, taip pat beatnik‘ą Gary’į Snyder’į. Sunku pasakyti, ar tai rašytojo aplaidumas, ar tyčinis kritikų erzinimas.

Taip pat visos knygos atsirado įkvėptos stiprių gyvenimo emocijų. Štai „Miestelis ir miestas“ parašyta autoriui gydantis ligoninėje, ir į ją sudėtas rašytojo skausmas netekus tėvo, „Dharmos valkatos“ – susidomėjus budizmu ir pakeliui į dvasios ramybę, matyt didelę įtaką padarė ir aprašyta kelionė į kalnus. Pastarojoje knygoje itin žavi veikėjas Ray’us Smith’as, bei labai įsimintina jo frazė, vainikavusi laisvą požiūrį ir raginimą džiaugtis gyvenimu „Ai, baikim pliurpt ir tiesiog gyvenkime!“ Paskutinioji knyga – „Big Suras“ tampa rašytojo išpažintimi – jis sakosi pavargęs nuo dėmesio, kalba apie sveikatos problemas ir pripažįsta savo alkoholizmą. Taip pat žavi autoriaus atvirumas – Kerouac‘as neslepia ir neigiamo požiūrio į savo gerbėjus, pasak rašytojo, pernelyg jį idealizuojančius.

Kūryba

Literatūra ir rašymu Kerouac‘as susidomėjo jau vaikystėje. Kartą nubėgęs pas savo mokytoją mažasis Jack‘as pasiskundė: „Vaikai juokiasi iš manęs, nes noriu tapti rašytoju. Bet aš juo tapsiu“. Ko gero dar vaikystėje rašytojas įgavo ir laisvės siekį – jį varžė itin griežta motina bei paklusnumą diegianti katalikiškos mokyklos aplinka. Tačiau religija (tiek krikščionybė, tiek budizmas) vis tiek išliko svarbi Kerouac‘o kūryboje ir gyvenime – žmona pasakoja, kad rašytojas galėdavo keturioms valandoms su Biblija užsidaryti vonioje, taip pat Dievas vienokiu ar kitokiu pavidalu minimas visuose jo kūriniuose.

Nors Keruoc‘as literatūrą pamilo dar būdamas vaikas, tikrasis rašytojo kelias prasidėjo mokantis Kolumbijos universitete, kur sutiko itin svarbius žmones savo gyvenime – taip pat beatnik‘us rašytojus Allen’ą Ginsberg’ą bei William’ą Borroughs’ą. Galbūt jie pastūmėjo kuklųjį Jack‘ą rašyti knygas. Taip pat Kerouac‘ą visada įkvėpė literatūra – Thomas Wolf’as, Ernest’as Hemingway’us, Fiodoras Dostojevskis formavo ne tik pasaulėžiūrą, bet ir darė įtaką rašymo stiliui. Nuo įkvėpimo šaltinių neatsiejamas ir džiazas, svarbią vietą užimantis visuose rašytojo kūriniuose. Džiazo istorikas Sam Charters taikliai apibūdino šios muzikos ir Kerouac‘o kūrybos sintezę: „Jack‘as sugebėjo garsus perteikti į prozą“.

Asmenybė

Katalikiškų vertybių aplinka padarė nemažą įtaką rašytojo charakteriui – nors ir tituluojamas nutrūktgalviškos beatnik‘ų kartos karaliumi, ištroškusiu nuotykių ir įspūdžių, jis visą gyvenimą išliko drovus ir intravertiškas. Jo žmona rašytoją apibūdina kaip aukštos moralės žmogų – visi knygose aprašyti seksualiniai eksperimentai buvo tik vaizduotės vaisius. Ko gero, kaip ir būdinga kiekvienam didžiam menininkui, Kerouac‘as nuolat jautėsi sutrikęs, prie to itin prisidėjo rašytoją lydintis alkoholis. Šią būseną puikiai iliustruoja ištrauka iš romano „Kelyje“:

“I like too many things and get all confused and hung-up running from one falling star to another till I drop. This is the night, what it does to you. I had nothing to offer anybody except my own confusion.” 

 Tačiau gyvenimo pabaigoje, nors ir turintis stiprią priklausomybę, rašytojas visada stengėsi išlikti orus ir toliau kurti. Matyt, užsispyrimą ir nenorą pasiduoti Kerouac‘as įgijo dar mokyklos metais žaisdamas futbolą. Nors iki pat gyvenimo pabaigos rašytojas nesijautė itin laimingas, bent jau dalinę dvasios ramybę Kerouac‘as atgavo atsigręžęs į budizmą, ir buvo pirmasis, sujungęs šią religiją su beatnik‘ų kultūra.

Kerouac’as Lietuvoje

Laisvę pulsuojantis romanas „Kelyje“ Lietuvoje buvo išleistas dar sovietmečiu, ko gero tik cenzorių atlaidumo dėka. Pirmasis bandymas – 1969 metais išspausdinta ištrauka „Nemuno“ žurnale, už kurią redaktorius susilaukė partijos nemalonės. Tačiau net ir po nesėkmės rizikuota toliau – simboliška, kad romanas išleistas 1972-aisias – metais, kuomet Lietuvoje jau tyliai sklandė laisvės idėjos, bei tais tragiškais metais, kai Kaune susidegino Romas Kalanta. Išleistas 25 000 egzempliorių tiražu jis iškart buvo išgraibstytas. Irena Budrienė, knygos vertėja, pasakoja, kad šios, tuomet kiek šokiruojančios knygos vertimas taip pat buvo neįprastas – nemaža dalis teksto užrašyta Labanoro girioje, pasidėjus rašomąją mašinėlę ant stalo, įtaisyto virš kelmų. Neįtikėtina ir vertimo laisvė – kūrinio turinys neredaguotas, nors rašoma apie sovietmečiu visiškai nepriimtinus dalykus. Mistikos ir simbolikos knygai prideda tai, kad romanas tuomet nebuvo išverstas į rusų kalbą, nors paprastai pirma pasirodydavo rusiškas vertimas, ir jei tik kildavo kažkokių abejonių, kartu būdavo išleidžiama ir krūva aiškinamųjų straipsnių. Lietuviškoje „Kelyje“ versijoje, ko gero nenorint erzinti cenzūros (logiška, gyvenant socialistinėje santvarkoje), pakeista tik vieno veikėjo, Carl’o Marx’o, pavardė – jis tapo tiesiog Karlu. Sakoma, kad trečiojo leidimo viršelį puošiančioje nuotraukoje, už tamsaus stiklo galima įžvelgti vieną iš nuo politikos atsiribojusio ir laisvą meną skleidžiančio žurnalo „Kultūra ir menas“ redakcijos žmonių. Vėlgi simboliška, ar ne?

 Šis kultinis romanas padarė nemažą įtaką ne tik literatams, bet ir įkvėpė muzikantus – roko grupė „Atika“ 2002-aisias metais išleido dainą pavadinimu „Kaip Keruakas kelyje“. Tai dar kartą įrodo, kad maištininkai ir laisvės siekėjai dažnai keliauja koja kojon su šio rašytojo kūryba. O čia - ištrauką iš „Atikos“ dainos:

Kiekvienas traukia į save -
Netraukti būtų per drąsu. 
Kaip Keruakas kelyje
Greit būsiu ten, kur jau esu.

Jack’as Kerouac’as – unikalus prozininkas ir poetas, savo idėjomis sudrebinęs Ameriką ir vis dar darantis įtaką visame pasaulyje. Palikęs pasaulį 1969-aisiais, žymiaisiais Woodstock‘o metais, rašytojas tarsi užbaigė beatnik‘ų erą ir savo misiją perdavė hipiams. Galbūt Lietuvoje jis niekada netaps laisvės simboliu, tačiau Amerikos jaunimui vienu metu jis buvo tapęs Marcinkevičiumi, Roko maršu ir Berlyno sienos griuvimu viename.

Žodžiai Eglės Krištopaitytės

Pravda dalinasi LOFTAS FEST NEWS. Festivalis mieste - sutik rytus pas mamą. Skaityk ir ieškok įdomybių čia. 

Kaip jauteisi paskutinį kartą, kai tau nuo veido bandė nupūsti rudeninius lapus lyg būtum Pylimo gatvės šaligatvis? Pagaliau Tadas Černiauskas nusprendė visiems parodyti, kas yra tikrasis Blow Job, šimtams žmonių išpūtęs žandus ir viešai parodydamas jų rausvas dantenas.

-          Man reikia merginos ilgais plaukais! Kas nori?

-          Aš noriu (išsileidžiu kumščio dydžio kuodą)

-          O, gerai! Nebijosi?

-          Ne. Tik neuždusinkit (apžvelgiu aplinką: entuziastingai išsišiepę fotografai, prožektorius, baltas stendas ir grėsmingasis vyrukas, su benzininiu  lapų nūputėju ant nugaros, kurio vamzdis (nūputėjo) yra maždaug žmogaus ūgio)

-        Tai va, šitu mes tau pūsim į veidą, ane? Tu tik nusiramink, įkvėpk giliai, nuryk seiles, atpalaiduok apatinį žandikaulį...

-        Čia bus operacija?

-        Ha!

Tai buvo Tado Černiausko Blow Job fotosesija, interaktyvi paroda, vykusi Gegužės 11d. Menų Spaustuvėj. Galėjai sudalyvauti ir tu! Fotografavo artstep , grojo Freaks’ai, startuodami su turu Blow Job. (Gegužės 17d. vykęs „Gargare“, Kaune; Gegužės 31d. vyksiantis “Pogo”, Šiauliuose)

Buvau viena pirmųjų, kuri laukdama Freaks on Floor išbandė Blow Job fotosesijos ypatumus. Vėliau užsinorėjo mano draugas, draugo draugas ir taip toliau... Kol galiausiai prie fotosesijos aikštelės rikiavosi šimto žmonių vorelė. Nuotraukos buvo spausdinamos vietoje, senu polaroid rėmeliu, kuriame galėjote išvysti savo maloniai iškreiptą veidą.

-Hi, my name is Lina. I had my first blow job when I was 24.

Manau, jog visi bent viena ausimi esate nugirdę apie Blow Job ir jo autorių Tadą Černiauską, kuris šia fotografijų paroda užsigeidė nustebintį jau niekuo nebenustembantį pasaulį.

Viskas prasidėjo nuo vienetais pasirodžiūsių Blow Job serijos nuotraukų Facebook‘e, kurios vėliau išplito kaip virusas. Tadas buvo pastebėtas  Yahoo, Guardian Weekend, Reuters, Daily Mail, Huffington Post ir kitų reikšmingų žiniaskleidžių. Beje, Blow Job yra antroji T.Černiausko paroda, pirmoji vadinosi Revealing the Truth. Patebėta, jog Tadas galėtų būti įvairių nepatogių tiesų šalininkas...

O koks jausmas, kuomet į veidą nukreiptas vamzdis su stipriausia oro srove?

Tai lyg žinojimas, jog tavo žandai tuoj išskris pro langus.

Kiti pojūčiai maždaug tokie:

Apima šiokia tokia panika, lyg visas tornadas būtų prieš akis, tik be smėlio audrų

Akių obuoliai apsiverčia 180 laipsnių

Blakstienos susiklijuoja

Pasišiaušia antakiai

Plaukai lyg traukiami magneto prilimpa prie sienos

Išsišiepia dantys

Atvimpa lūpos

Žandai, lyg padaryti iš plastelino, banguoja pagauti srovės

Kuomet entuziastų, norinčių išsiviepti prieš oro gūsį ir foto blykstę, eilė mažėjo, suskambo pirmieji Freaks On Floor akordai. Buvo smagu, išskyrus tai, jog viltis juos pamatyti blėso, mat koncerto pradžia vėlavo apie pusantros valandos. Buvo prisiminta paauglystė, kuomet auditoriją sudarė pagrindinai Freaks‘ų fanai, šuoliais nulydėję kiekvieną būgnų dūžį, kiekvieną gitaros akordą, kiekvieną ekrane virš scenos pasirodžiusį šviežiai nupyškintą Blow Job‘o iškreiptą veidą...

Apskritai renginio metu buvo gražiai supinti du kultūriniai įvykiai: fotografija ir muzika. O ko daugiau reikia? Nebent tradicinio Loft‘o Tuborgo, už 6LT.

Renginio trūkumai: Freaks on Floor vėluojant, galėjo trūkti kantrybė: trūko jungties tarp fotosesijos viduje, rūkomojo lauke, neveikiančio futbolo stalo ir tuščios scenos.

Renginio pliusai: ant šaldytuvo puikuojasi polaroidinė nuotrauka. Spausdino nemokamai. Pilna burna gerų emocijų.Dėkojame artstop, kurie įvykdė Tado Černiausko idėją Menų Spaustuvėje ir tai gitaromis papildė Freaks on Floor. Juk taip smagu, kuomet visi krykštauja išvydę savo „išpūstus“ veidus ekranuose, Blow Job dainos metu.

Žodžiai Ievos Naujokaitytės

Nuotraukos Fifty Fifty 

Jau šį šeštadienį, gegužės 18 d., įvairių Lietuvos miestų pagrindines gatves, parkus ir skverus pripildys „Gatvės muzikos dienos“ dalyviai ir žiūrovai. Į šį muzikinį šurmulį įsitrauksiantis elektroninės muzikos festivalis „Tundra“ net keturiose Vilniaus vietose skleis meilę muzikai ir gamtai.

„Šiais metais dešimtasis festivalis „Tundra“ tapo muzikos draustiniu, todėl su nauja draustinio rūšimi norime supažindinti „Gatvės muzikos dienos“ lankytojus, pakviesti pasiklausyti mūsų saugomų muzikos stilių bei aplankyti interaktyvią instaliaciją, kurioje supažindinsime su gamtos ir jos gyventojų simbioze“, – apie savo  planus pasakojo „Tundros“ organizatoriai.

Interaktyvi festivalio „Tundra“ muzikinė instaliacija įsikurs Gedimino 9, skverelyje prie „bilietai.lt“ kasų. Grojančiais laiptais nusileisite prie pasakiško 6 metrų pločio voratinklio, kuriame įsipynę miško vabzdžiai ir šeimininkai vorai vos juos palietus atgis ir suskambės skirtingais muzikos garsais. Gedimino skverelyje kiekvienas augalas ir gyvūnas turės savo skambesį, todėl net didydis kelmas-patefonas skleis įvairias medinėje plokštelėje įraižytas melodijas. Chill out muzikos mėgėjai galės užsukti į  kavinės „Balti drambliai“ kiemelį, o  kam patinka miesto šurmulys ir laužyti ritmai – keliauti prie Bass scenos , kuri įsikurs „Gluck“ baro pievoje prie Baltojo tilto. Psy trance muzikos gerbėjus iš toli savo išskirtiniais ritmais kvies specialiai šiam stiliui dedikuota scena Tauro kalno papėdėje.

Festivalio „Tundra“ organizatoriai laukia visų „Gatvės muzikos dienos“ lankytojų gegužės 18 d. keturiose sostinės vietose:  „TUNDRA Festival“ muzikinė instaliacija @ Gedimino pr. skveras (prie „bilietai.lt“ kasų), „TUNDRA Festival Chill Out“ @ „Balti drambliai“, „TUNDRA Festival Bass“ @ „Gluck“ (Baltasis tiltas) ir „TUNDRA Festival Psy Trance“ @ Tauro kalno papėdė.

PO.PA: Pokalbiai Parduotuvėje, V mėnesio X diena.

Programa: Dizaino Savaitės dalis.

Vėdėja: Spintos Guru blogger‘ė Deimantė.

Sėdėjo: Bespoke parduotuvės vitrinoje (Vokiečių g.4).

Kartu su: Kalinkinu Robertu, labàdienà, Paulausku Giedriumi.

Auditorija: blogger‘iai, stileivos, jaunieji dizaineriai, fotografai, atsitiktiniai pėstieji Vokiečių gatvėje, užtikę šį reginį ir tuo baisiai patenkinti.

PO.PA pasižymėjo šiais techniniais ypatumais:

 „matau, bet negaliu paliesti“ - dizaineriai buvo kalbinami vitrinoje, sėdintys ant specialiai PO.PA paruoštų kėdžių (tapusių brand'o dalimi). Lauke  tuo tarpu bazavosi klausytojai, prikišę ausis prie poros kolonėlių. Kaip tyčia šalia ratus zujo Hare Krišna, nusinešdami dalį dėmesio vertų atsakymų.

 „nebyliojo kino efektai“ – kartas nuo karto perjunginėjami mikrofonai, neišgirsti bei kartojami klausimai, dirigavimas dizaineriams dėl „prisidėkit arčiau tą mikrofoną“.

G.Paulauskas laikė mikrofoną kaip profesionalus beatboxer‘is ir kvietė visus ateiti arčiau: „ Juk vis tiek mus skiria stiklas“.

Lūkesčiai buvo išpildyti tų, kurie norėjo sužinoti:

Kaip turiu save realizuoti

Kaip galiu parduoti savo sukurtą dizainą

1/2/3 žingsniai pripažinimo link

Kaip sukasi inspiracijos spiralė dizainerių galvose

Kūrybinės filosofijos intrukcija

Mados pasaulio užkulisiai ir ar jie verti dėmesio

Kadangi pokalbio vedėja buvo tiesiog nepasotinama atsakymais, „eterio“ laikas gan išsitęsė:  Deimantės nesustabdė net pagarsinta foninė muzika. Spėjau išgerti puslitrį morkų sulčių ir primiršti, ką sakė pirmasis dizaineris, kuomet eilė atėjo jau trečiajam. Todėl nusprendžiau paruošti pokalbio špargalkę su labiausiai įstrigusiomis dizainerių mintimis ir filosofijomis:

Robertas Kalinkinas: "Esu siaubingas individualistas“.

„Jeigu galvojate, jog Paryžiaus madų savaitės, blogų ar youtubės vaizdų peržiūra pavers jus stilingu - labai klystate. Aš rengiuosi taip, kaip man atrodo teisinga. Taip turėtumėte elgtis ir jūs. Svarbiausia, būti sąžiningu sau.“

„Kuriame kartu su žmona, tačiau visur matoma pavardė yra tik mano. Bet tai sugalvojau ne aš, tiksliau, mano žmona sugalvojo pasitarusi su manimi. Aš su ja nesitariau. Ji pasitarė su manimi ir nusprendė“.

 „Mažiau klausykitės, ką jums sako aplinkiniai. Esate sveiki ir jauni, galite padaryti bet ką, ko norite: turite dvi kojas, dvi rankas ir galvą ant pečių. Pastaroji yra svarbiausia. Tik ten slypi jūsų idėjos ir potencialas. Tai tik jūsų asmeninis reikalas kaip jį panaudosite“.

„Jaunimas Lietuvoje yra labai talentingas, lietuviai sugeba viską pasidaryti patys. Tai ir yra didžiausia problema, nes sunku surasti žmogų, dirbantį tau, kuriantį tavo verslo veidą.“

„Žmogus yra vienas vienintelis, kuris žino, kas jam yra geriausia.“

labàdienà: „Mes auditorijos nekuriame ir nekuriame drabužių auditorijai. Drabužius siuvame taip, lyg nešiotume juos patys. Taip atsiranda žmonių ratas su panašiais interesais.“

„ Jeigu darai tai, kas tau pačiam patinka ir „įkrenti“ į tai, tuomet tau automatiškai sekasi.“

„ Šlovės mes nesidaliname, su kitais dizaineriais Lietuvoje beveik nebendraujame. Mados Infekcijoje dalyvavome pirmą kartą ir tai buvo labai juokinga. Juokinga, kai Grigaitis nusipudruoja veidą devynis kartus ar auditorija skuba nusifotografuoti prie logotipų sienos ir paskui kelia nuotraukas į „Žmones“".

„ Jeigu galvojate, kad mes norim dingti iš Lietuvos, kaip ir daugelis - klystate. Tiesiog norime pažiūrėti, kaip mūsų suvokimas dizaine, mūsų darbai yra vertinami užsienyje. Nematome priežasčių, kodėl žmonės turėtų iš čia bėgti. Lietuvoje visko yra pilna, daug talento.“

Giedrius Paulauskas: „ Svarbiausia yra išlikti paprastu žmogumi. Kol esi paprastas, tave visi mylės. Tačiau paprasto žmogaus darbai gali būti nepaprasti, netgi arogantiški.“

 „ Unisex‘o mada yra gerai. Vaikinas gali skolintis merginos marškinėlius, mergina - vaikino švarkelį.“

 „ Dabar galimybės interenete yra labai didelės, dabar viskas taip lengva. Paimi, nufotkini savo darbą, įkeli į facebook‘ą, pradedi rašyti blog‘ą, užatakuoji Deimantę, kad parašytų apie tave Spintos Guru. Svarbiausia yra skelbti save per tinkamus kanalus: tinkamus blog‘us, tinkamus socialinius tinklus.“ (Iš to yra formuojamas tavo įvaizdis)

„Svarbiausia yra išsiaiškinti pačiam sau, paklausti savęs - ar aš esu kūrybinga asmenybė, ar ne. Gal verčiau rinktis rūbų konstruktoriaus darbą, kuris yra rutiniškas. Jeigu nesi nusiteikęs to paties darbo daryti ištisus 20 metų, galbūt ir verta apmąstyti galimybę kurti. Lietuvoje to daryti nereiktų bijoti. Čia vieni kitus labai palaikome.“

„Jeigu norite, kad jūsų darbai išvystų dienos šviesą, reikia koncentruotis į du dalykus: idėją ir jos įgyvendinimo procesus".

„Komercija ir mada - neatsiejami dalykai. Vartojiškumas vis auga ir manau, kad lietuviai kuo toliau, tuo geriau gyvens. Madai to labai reikia. Dar reikia apie ją kalbėti, pletkinti, kas kur ką prisidirbo: iš to mada ir gyvena“.

„Aš nesijaučiu autoritetu mados pasaulyje. Jeigu jau žmogus jaučiasi tokiu - tuomet ir krenta atsakomybė ant jo pečių, kuri gerokai trukdo bei įpareigoja kurti tik gerus dalykus. Nebūtinai tuos, kurie tau pačiam patinka.“

PO.PA metu, Giedrius Paulauskas atsidusęs liepė neklausyti „šitų dizainerių pezalų“. Jei neklystu, tai išgirdau tris kartus, su kiekvienu vis ironiškiau. Nepaisant to, visi PO.PA dalyviai linksniavo žmogaus idėjos unikalumą, kalbėjo apie ją daug: plačiai ir iš asmeninės prizmės.

Komercija buvo įvardinta kaip gyvybiškai būtinas organas madai, tačiau (ar deja) pinigų atsiradimas dizainerio kišenėje menkina kolekcijos meninę vertę. Nevertheless*, visi vieningai sutiko, jog kurti vienam yra sunku, reikia patikimo partnerio, ir jog visa vežanti jėga- yra žmogaus potencialas.

Interaktyvus pokalbių vakaras buvo vainikuotas G.Paulausko palinkėjimu:

                                                       „Nekurkite“

Žodžiai Ievos Naujokaitytės

Nuotraukos Kąrles Dru

Ji: Ieva Masliukaitė (Ieva Swan)

Nori: užsivilkti baltą chalatą

Mokytis: klinikinę embriologiją Oksforde

Už: £45,000 =  LTL 184,000

Tikslas: priversti kalną ateiti pas Mohametą, jei pastarasis nesiteikia to daryti

Arba Fondo rinkimo programa Ievos studijoms

Stengiausi kuo labiau išbristi iš reklaminio teksto formato ir, praspardžiusi nereikalingas teksto šiukšles, be tarpininkų perteikti tai, ką man perteikė Ieva: užsidegimą, ambiciją bei įgūdžius griauti kalnus.  Kalbėjomės šį kartą ne apie muziką ar kūrybines krizes, o apie Lietuvos jaunuomenės išplaukimą į plačiuosius vandenis, valstybines paramos institucijas, embrionus, hebrajiškus raštus ir kaip per penkias dienas reikia susikrauti lagaminus ir išvykti ten, kur net autobusai nevažiuoja – į Kibucą, kaimelį Izraelio pakrašyje, tam, kad įgautų praktikos siekdama savo tikslo – klinikinės embriologijos mokslų Oksforde.

Kas ta embriologija

Embriologija yra ir bus šio teksto kartotinis, kuris iš esmės reiškia gemalo formavimąsi. Pati embrioliogija neatrodytų tokia svarbi, jeigu daugiau (gerokai daugiau) nei ant vienos rankos pirštų nebūtų skaičiuojami apsigimimai, kuriems įtaką padarė ne cigaretės dūmas ar žalia žuvis, o stresas ar neapibrėžtas vaistų naudojimo poveikis.

Siekiant įvertinti situacijos rimtumą, reiktų prabilti apie kartą gyvenusį farmacijos stebukladarį – kompaniją Grünenthal, kuri 1957–ais metais pristatė vaistą nėščiosioms pavadinimu Thalidomide, skirtą prevencijai prieš rytinį pykinimą. Kaip žinoma dabar, tai buvo viena didžiausių farmacijos katastrofų, kuri atnešė pasauliui dešimtis ar net šimtus tūkstančių apsigimusių kūdikių. Daugiausia naujagimių gimdavo deformuotomis galūnėmis arba visai be jų (fokomelija – ruoniagalūnystė), kartais vaisto poveikis pasireikšdavo vaikų vidaus organų ligomis. Taip atėjo nauja era ligų istorijoje Europoje, Australijoje, Azijoje bei Afrikoje.

Gera žinia – tuometinėje Sovietų Sąjungoje dėl griežtesnės vaistų kontrolės Thalidomide į rinką įsileistas nebuvo.

„Tyrimai parodė, kad nuo šio vaisto galimi ir genetiniai pakitimai, galintys paveikti asmenų lytines ląsteles, o tuo pačiu ir būsimų vaikų sveikatą. Ir čia galima daryti išvadą, kad visų vaistų poveikio tyrimas embrionui, nėštumui, lytinėms ląstelėms ir genetiniams pakitimams yra ne tik reikalingas, bet ir be galo svarbus.“

Jeigu medikamentų gamintojai neneša pakankamai atsakomybės už šalutinius efektus ir žmonės nesiliauja, ar mano turį pagrindo nenustoti jų vartoti, reikia ugdyti specialistus, kurie išaiškintų ir panaikintų dėl vaistų susiformavusius defektus embrionui. Ir tai tik viena iš klinikinės embriologijos tiriamų sričių – niša, kuri atsirado ne be priežasties.

Dabar mokytis šią nišinę specialybę galima Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Amerikos bei Indijos universitetuose. Geriausios programos kaina subtili – 30,000 angliškų svarų.

Pridursiu, kad tobulėjant biotechnologijoms, tai turėtų būti didžiausias farmacijos milžinų bei dirbtinio apvaisinimo klinikų alkis.

University of California Berkeley ir betoninė poliklinika

Šuolis į tolį – ko gero taip apibūdinčiau Ievos sprendimą po įgyto psichologijos bakalauro pasinerti į studijas laboratorijoje, palinkus virš mikroskopų. Sveikintina, jog to buvo siekiama netradiciniu būdu.

Kaip ir visiems besimokantiems ir jau pasimokiusiems žmonėms žinoma, kardinalus studijų pakraipos keitimas reikalauja išlyginamųjų studijų. Šį įprastą kelią Ieva nusprendė apeiti alternatyviai... nuotolinėmis studijomis Amerikoje bei praktika Geva kaimelyje su 500 izraeliečių bei jų skausmais ir džiaugsmais. Izraelyje, priimta kaip savanorė trims mėnesiams, Ieva padėjo medicinos seselėms bei daktarui susitvarkyti su vietinių žmonių negalavimais. „Kai nuvažiavau, tos pozicijos [med.seselės], dėl kurios per savaitę susipakavusi lagaminus atskridau į Gevą, jau nebebuvo, o belaukdama kitos galimybės aš mėnesį tiesiog ploviau indus!“.

Ne bėda – kitiems teko ir apelsinus raškyti ir karves melžti. Įdomiau, jog sąsiuvinyje buvo užvestas hebrajų kalbos žodynas: „Mano vadovas buvo arabas, turėjo anglų kalbos vadovėlius, kelis žodžius mokėjo angliškai. Kitos draugės - sesutės turėjo vadovus, kurie kalbėjo net ne žydiškai, bet arabiškai. Tarp tos makalynės pradedi mokytis: turėjau žodynėlį ir po tų trijų mėnesių galėjau hebrajų kalba bent bendratimi susikalbėti su aplinkiniais.“

Didesnės valios pareikalavęs dalykas nei  žodynėlio vedimas ar ,,kaip neišleist dienpinigių vietinėj krautuvėj sausainiams”, buvo University of California Berkeley kursai online. Šis ne tik teorinis, bet ir praktinis(!) chemijos ir biologijos papildas pareikalavo 4 valandų kasdienio darbo. ,,Kas mokantis gali būti sunkiau už kursus online?! Nieko!”

Grįžusi į Lietuvą, ėjusi ratais - kvadratais, Ieva buvo priimta į Vilniaus universiteto medicinos fakultetą – ten ją rasti galima ir dabar.

Pereinamosios studijos, teorija ir praktika Geva Kibuce bei Vilniaus universitete leido Ievai priartėti prie kitos pakopos – įstojimo į Oksford universitetą.

Priėmimo interviu metu sužavėti britai plojo katučių jaunos merginos entuziazmui bei ryžtui. Tas davė vilčių eiti tolyn – kaupti pinigus bei patirtį studijoms dar tik gimstančiai, nišinei medicinos specialybei.

Taip lašas po lašo yra kaupiama patirtis studijų laikotarpiui bei įnirtingai rašomi motyvaciniai laiškai įvairioms organizacijoms bei korporacijoms paramai gauti.

„Gaila, jog Lietuva neskatina jaunimo išvykti tobulintis į užsienį su sąlyga sugrįžti ir parvežti įgytas žinias. Atviros Lietuvos fondas – vienintelis, kurio tikslas ir buvo finansiškai skatinti gabių jaunuolių studijas užsienyje, prieš penkerius metus buvo uždarytas. Tie, kurie pasiryžta studijuoti magistrantūros ar doktorantūros studijas užsienio šalyse, ir negauna vos keliems gabiausiems skiriamų stipendijų, neturi galimybių net pasinaudoti studijoms skirtomis paskolomis Lietuvos bankuose, nors tokią paskolą įsidarbinę po studijų be vargo grąžintų. Panašu, kad mūsų valstybei tiesiog neįdomu, o galbūt nenaudinga ugdyti specialistus, kurie grįžtų į tėvynę ne tik įgiję neretai vertingesnių žinių ir įgūdžių nei galėtų Lietuvoje, bet ir neįkainojamos patirties pažįstant užsienio kultūrą bei tarpkultūrinį pakantumą, kurio lietuviams dažnai trūksta.

Būtent dėl to, jog galimybės gauti finansavimą studijoms užsienyje iš Lietuvos valstybinių ar privačių fondų yra ypatingai ribotos, o paskolos lengvatinėmis sąlygomis taip pat niekas neteikia“, – kalbėjo Ieva, kuri nusprendė kreiptis pagalbos į aplinkinius žmones bei verslą.

Šauksmas

Indė padovanojo $20

Nepažįstamasis iš Lietuvos – 1000 LT

http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=BfpeiATHf9Y#!

Ieva yra tvirtai užsibrėžusi tapti mokslininke, kuri įrodys, jog Lietuva turi visas biotechnologines galimybes sūpuoti šį medicinos kūdikį.  Svarbiausia, kas jį priims? Kas bus tas turtingasis dėdė, kuris širdingai atvers piniginę mokslo labui bei savo kompanijos investicijai į ateitį Lietuvoje?

Lietuvoje dirbtinio apvaisinimo ar farmacijos milžinų sukurta izoliuota verslo terpė lengvai neįsileidžia jaunuolių, jų iššūkių ir idėjų. Kilometrinėje eilėje gulintys Ievos motyvaciniai, vis dar laukia, rodos, niekad nesibaigiančios klinikos sekretorių kavos pertraukėlės pabaigos.

Laikmatis žymi kapsinčius mėnesius, ir Ieva vis labiau praranda viltį būti įkinkyta trisdešimčiai metų, kad atidirbtų korporacijai jų paskolintus pinigus mokslams. Buvo manyta, jog tokie būdai gauti finansavimą, su didžiausiu pažadu darbuotis laboratorijoje iki pamėlynavimo – neegzistuoja.

(Čia neminime Vlado Lašo – ,,UPS” įkūrėjo Lietuvoje, kuris yra žmogus pasišventęs mokslui ir jo siekimui, ir kartu su UAB ,,Skubios siuntos” kolektyvu padėjęs Ievai dešimtimi tūkstančių pasiirti pirmyn.)

„Lietuvos verslininkai į jaunus žmones praktiškai neinvestuoja. Aš manau, jog jie bijo konkurencijos. Dažniausiai po studijų užsienyje žmogus grįžta gyvesnis, protingesnis, su naujausiomis žiniomis. Kokiam verslui reikia, kad jo klientus nuviliotų kas nors kitas, kas nors kietesnis? Toks yra tas lietuviškas mąstymas.“

Sėdėdamos tarp kolbų ir mikroskopų, gerdamos arbatą, sprendėm rebusą  kaip žmogui, perėjusiam neįmanomą savo užsispyrimo dėka, padėti tęsti kelionę toliau.

Pajėgas pajungiame mes: Ieva yra pirmoji susikūrusi internetinę svetainę fund raising programai, kurioje prašo visų kas gali ir kas tiki, bei ne tiek tikinčiųjų, kiek racionalių optimistų, norinčių ir galinčių prisidėti prie Ievos ateities studijų, padėti klinikinės embriologijos žinioms atkeliauti į Lietuvą.

Prisidėjimas prie šios medicinos srities renesanso ir tarptautinio bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos yra laukiamas iš visų: ypatingai tų, kurie slapčia žavisi drąsa bei entuziazmu, ir kurie gyvena nestandartiniais sprendimais bei yra jų didžiausi rėmėjai.

 Gal šiandien, vietoj ledų porcijos, vienu ar pora litų prisidėkime prie Ievos, a?

Geradariams

Angliškiems Geradariams

Žodžiai Ievos Naujokaitytės

Nuotraukos iš asmeninio Ievos albumo

Gena nechill‘ina čiliakuose. Gena nesėdi vietoje, o renkasi teisingą laisvalaikį. Gena – tai renginių vedlys, kuris mums padeda rasti įdomios veiklos, kuri daug nekainuoja, ir svarbiausia – Gena yra krokodilas, kuris renkasi kokybę. Kas, kaip ir kodėl pasakoja patys Genos idėjos kuratoriai Tomas ir Dovilė.

Kas darė įtaką Genos gimimui? „Pirmiausia įsikūrėme kaip Eventum Group – renginių organizavimo įmonė ir po to nusprendėme, kad reikia kurti teisingo laisvalaikio aplinką, daryti renginių kalendorių bei pramogų ir vietų katalogą. Į vietų katalogą įeina visi barai, klubai, sodybos ir salės Vilniuje, hosteliai. Tikslas buvo atrinkti pramogų sektoriaus gerąsias vietas, nes pastebėjome, kad pramogų sektoriuje yra daug chaltūrinimo ir žmonių apgaudinėjimo, pavyzdžiui, kai sodybos dirbtinai užsikelia kainas ir sako, kad ten yra nakvynės vietų, maisto, pirčių, o atvažiavę žmonės pamato, kad ten yra visai kitokie dalykai, nei buvo žadėta, ir taip susigadina įvairios šventės. Kai tai sukūrėme, nusprendėme, kad turi būti kažkoks simbolis, kuris tai prižiūri. Tada prisiminėme tokį teigiamą herojų krokodilą Geną ir jį truputėlį stilistiškai adaptavome. Dabar jis visa tai kuruoja: prižiūri renginius, dalina pakvietimus į juos, važinėja po sodybas, eina į barus ir klubus žiūrėti, kas skiedžia alų, o kas ne. Genos gimimas buvo toks, kad pirma įsikūrė įmonė, o po to prijungėme krokodilą Geną, kuris yra kaip teisingo laisvalaikio, kokybės simbolis.“- pasakoja Tomas.

Kaip apibrėžti teisingą genišką laisvalaikį? Kaip idėjos kaltininkai teigia, pirmiausia svarbi pati emocija, tikri žmonės, kur nėra butaforinio dalyko, kad tik sėdi ir geri alų, o yra ir tam tikra aplinka. Gali su draugais sėdėti bute, gali eiti į picerijas ir kavines, bet taip pat gali už tą pačią sumą eiti į tokią aplinką, kurioje įdomi muzika, įdomūs žmonės ir yra kažkokios veiklos bei vyksta renginiai; kur kažką sužinai, susipažįsti su žmonėmis, praplėti savo akiratį.

Kur Gena niekada nekels kojos? „Ten, kur vyrauja kičas ir tuštybė, ten, kur žmonėms bandoma įbrukti kažkokias dirbtines nuolaidas, nors jų ten net nėra. Vietos, kurias Gena lanko, pažymėtos lipduku, lipdukai neklijuojami ant tų vietų, kuriose vyksta pasityčiojimas iš žmonių, jų pinigų melžimas ir akiračio siaurinimas“.

Viskas ganėtinai aišku, bet kuo dar užsiima Gena? Kaip Tomas su Dovile pasakojo, šiuo metu yra pradėtas aktyvus bendradarbiavimas su studentais, yra siekiama, kad iš kitų miestų atvažiavę studentai žinotų, kur eiti, nes atvykę į naują miestą, jie kelis mėnesius adaptuojasi ir būna pasimetę. Gena siekia, kad žmonės tik atvykę į Vilnių jau žinotų, kuriose vietose lankytis yra šaunu. Kokia iš to nauda aukštojo mokslo įstaigų studentų atstovybėms? Jiems suteikiamos didžiulės nuolaidos, patariama, kaip padaryti geresnį renginį, kad ir tas pačias fux’ų krikštynas, kurias jie žino, kaip rengti, tačiau dažnai viskas vyksta taip pat ar ištinka idėjų krizė. Galbūt studentams patinka sėdėti bendrabutyje ir vartoti alkoholį, bet dažniausiai tai vyksta dėl juos supančios aplinkos, dėl taip vadinamos masinės psichologijos ir bandos jausmo. Žinoma, Gena nežada sėdėti vietoje ir planuoja į šį judėjimą pajungti visus Lietuvos miestus, o ateityje – plėstis ir į užsienį.

Galiausiai, kodėl verta tapti Genos draugu? „Kviečiame visus neabejingus žmones, kurie nori kokybiškai leisti laisvalaikį, jungtis į šį judėjimą, tapti Genos draugu. Prisiregistravęs mūsų puslapyje tu gauni nemokamus kelionių maršrutus po Lietuvą, renginių scenarijus, aktualijas ką pats gali veikti. Taip pat galima rekomenduoti mums dar nežinomas sodybas ar maršrutus, taip pat kai kuriuos ir peikti, pavyzdžiui, buvau X bare, tai ten skiedžia alų ir vyksta muštynės, nubausk juos. Tai nepublikuojama viešai, bet nariai, kurie priklauso tai vidinei sistemai, mums duoda taip vadinamus feedback’us, o mes bandome spręsti šias problemas. Tada jiems suteikiame pakvietimus, nuolaidas, scenarijus, pasiūlymus. Narystė šiame judėjime yra nemokama. Kuriame idėjinį judėjimą, prie kurio gali prisijungti visi besidomintys laisvalaikio tyrinėjimu ir puoselėjimu, galbūt tam tikru vertinimu. Svarbu, kad žmonės pasijustų, jog jie patys yra to dalis.“

Sudomino? Sek naujienas

Nuotraukos Rūtos Rylaitės

,,Paslaptys ir melagystės’’ – pirmoji Aistės Jūrės ir Dariaus Jurevičiaus paroda – duetas, atidaryta balandžio 27 dieną kino teatre „Pasaka“.  Abu parodos autoriai paruošė skirtingos tematikos darbus: Aistė – sekretus (vaikystės žaidimas), o Darius įamžino skirtingų miestų architektūrą – Paryžiaus Molenružą, Berlyno bokštus, Vilniaus bažnyčias bei, žinoma, Londono architektūrą.

,,PASLAPTYS – moteriškoji, gėlių parfumerijos ir vaikystės mistikos pilna parodos dalis. Keista, kad tik užaugusi sužinojau apie sekretų žaidimą. Jei esi vaikas, reikia padaryti žemėje duobutę, padėti ten stiklo šukę, tuomet pribarstyti gražiausių gėlių ar akmenėlių ir vėl užspausti stiklu. Viską būtina užpilti žemėmis, kad tik pats sekreto šeimininkas žinotų apie jo būvimą. Kurdama darbų seriją įvedžiau naują dėmenį – pamestus ar numestus daiktus: alaus butelių kamštelius, monetą, pirštinę, panaudotą bilietėlį, segę ir t.t. Kiekvienas daiktas – taip pat ir užuomina į vis kitą mano vaikystės istoriją” – pasakojo apie savo parodos dalį Aistė. ,,MELAGYSTĖS – nes Darius moka meluoti vaizdais. Tam jis naudoja plastmasinį juostinį fotoaparatą, vadinamą žuviaakiu. Neprasukus juostos galima guldyti kadrą ant kadro taip, kad Vilniaus bažnyčių kryžiai imtų vieni su kitais fechtuotis. Dariaus darbuose – architektūros, žmogaus ir gamtos judėjimo metamorfozės” – toliau apie parodą mintis dėstė Aistė.

Paroda – verta dėmesio. Žiūrint Aistės parodos dalį, susimąsčiau apie lietuviškąjį identitetą, kurį atskleidė Vilniaus miesto transporto bilietėlis ir kitokios smulkmenos. Abi parodos dalys viena kitą papildo, leidžia pajusti, kad Lietuva – pasaulio dalis, kuri savo smulkmenomis įsipaišo į bendrą pasaulio kontekstą. Paklausus apie lietuviškąjį identitetą, Aistė atsakė: „Išties manoji dalis yra lietuviška ta prasme, kad vargu, ar dar pasaulyje yra šalių, kuriose vaikai žaidžia šį sekretų žaidimą. Jeigu yra – man būtų labai įdomu sužinoti. Bet kokiu atveju, aš niekada nebėgu nuo lietuviškumo“. 

Dar vienas rūpimas klausimas – nuotraukų spalvos. „Mes tyčia nusprendėme abu daryti tokius ,,fotografinius sekretus", kad tiek Dariaus, tiek mano fotografijos būtų lyg žvilgsnis pro skylę. Išties, tik forma serijos ir panašios. Darius spalvų visai neredagavo – paliko tokias, kokios įamžintos juostoje. Aš, žinoma, derinau spalvas, nes pati dariau sekretus. Viena parodos viešnia sakė, kad jai sekretai atrodo per daug tvarkingi, dailūs, nes vaikystėje ji darė juos chaotiškai, tačiau aš šiuo metu esu užsikrėtusi estetiškų vaizdų liga. Juolab, kad serijos idėja buvo išlaikyti laidotuvių estetikos įspūdį, kuris nukonkuruotų tą galimą vaikiško žaidimo infantilumą“. 

Kiek laiko užtruko paruošti parodą? Aistės teigimu, Darius tikslingai fotografavo architektūrą apie porą – trejetą metų, o ji jau seniai turėjo sekretų idėją galvoje. Pradžioje rinko ,,pamestus" daiktus, vėliau pirko žemes, galiausiai – gėles. Pats sekretų gaminimas ir fotografavimas privalėjo būti greitas, nes gėlės netrukus pradeda pūti, tad Aistė turėjo viską įamžinti per vieną savaitgalį.

Rekomenduojama parodą aplankyti tiem, kurie nors dešimčiai minučių nori grįžti vaikystėn ir vėl pasinerti į žaidimus, o žaidimo aikštelę susikurti iš skirtingų miestų architektūros mišinio. Lengva bei pavasariška.

Žodžiai Brigitos Adomaitytės

 Parodos akimirkų įamžintoja Laura Dubickienė

Dešimt – tiek metų sukanka alternatyvios elektroninės muzikos festivaliui „Tundra“. Skaičiuojant festivaliniais metais – tai rimtas jubiliejus, kuris bus švenčiamas liepos 11–14 d. Dūburio ežero pusiasalyje, Zarasų raj. Šventinė statistika kalba už save – per devynerius metus renginys išvydo beveik tūkstantį muzikos kūrėjų ir atlikėjų bei daugiau nei 30 tūkstančių festivalininkų, šimtą tūkstančių šuolių į ežerą, nepakeliamą sausrą ir guminių batų viršų siekiančias liūtis, o svarbiausia – begalybę šypsotis privertusių akimirkų.

„Dešimt yra solidus skaičius, todėl gimtadieniui ruošiamės atsakingai“, – tvirtina organizatoriai. „Kelerius metus iš eilės į Dūburio ežero pakrantes grįžtanti „Tundra“ padėjo pusiasaliui suformuoti savitą garsinę aplinką, kurią būtina išsaugoti, todėl jubiliejiniam renginiui suteiktas muzikinio draustinio vardas. Taip pat neturime paaiškinimo, kodėl būtent šiuo metų laiku saloje susikuria iš viso pasaulio atkeliaujančių psy trance, bass, techno ir ambient rūšių ekosistemos, bet esame tikri, kad šis neeilinis reiškinys truks keturias paras“, – žada organizatoriai.

Svečiuose – ambient muzikos pradininkai

Raudoniausiu įrašu muzikinio draustinio svečių knygoje bus pažymėtas britų duetas „The Orb“, kurie atkeliauja kartu su visa „Sound System“ sudėtimi, todėl jų pasirodymą „Tundros“ techno scenoje praleisti būtų tikra nuodėmė. Dar 9-ajame dešimtmetyje pradėję savo karjerą nuo eksperimentų maišant acid ir chicago house garsus su ankstyvais elektroninių sintezatorių efektais, dabar jie drąsiai ir pelnytai vadinami šokių ambient muzikos pradininkais. „Depeche Mode“, „Primal Scream“ ir „Pink Floyd“ narys David Gilmour – tai tik keletas vardų, su kuriais britai bendradarbiavo įrašinėdami savo albumus ar kūrinių remiksus. Kaip tik pernai buvo išleistas jų albumas, sukurtas drauge su jamaikiečiu reggae muzikos prodiuseriu Lee „Scratch“ Perry.

Nuo legendinio singlo „Little Fluffy Clouds“ iki šiuolaikinio elektroninio dub lobyno „The Orbserver In The Star House“, šie nepailstantys kūrėjai jau dvidešimt penkerius metus džiugina klausytojus savo unikaliu šokių ambient skambesiu. Ambient pionierių etiketę kolektyvas nešioja tiek dėl išskirtinių asmenybių, buvusių „The Orb“ nariais – Thomas Fehlmann bei „Killing Joke“ nario Youth, tiek dėl neįprasto skambesio bei drąsių garsinių eksperimentų, perrašiusių elektroninės muzikos istoriją.

Keturios naktys muzikiniame draustinyje

Tačiau „The Orb“ pasirodymas – tik vienas iš keistų reiškinių, kuriuos bus galima išvysti nepakartojamame „Tundros“ draustinyje. Jau patvirtintas techno muzikos perlo „Perc“ iš Didžiosios Britanijos pasirodymas. Šio nuolat po pasaulį keliaujančio didžėjaus skleidžiami garsai sudaro darnią šiuolaikinio techno ir ankstyvosios elektronikos draugystę, o „Berghain“, „Fabric“, „Tresor“, „Space Ibiza“, Tokijo „Unit“ ir kiti garsūs klubai jam jau tapo tikri namai. Net iš Kanados atkeliaus garsusis dub techno korifėjus, pastaruoju metu ir dubstep teritorijas naršantis Deadbeat, iš Indijos atvyksiantis ir pirmą kartą Europoje viešėsiantis Oculta, įrašų genties „Braindrop“ įkūrėjas. Prie jų prisijungs Kikx iš Italijos įrašų kampanijos „Purple Hexagon Records“, taip pat savo pasirodymą jau patvirtino „V Recordings“ šeimos narys DJ Gold aka Gold Dubs.

Gamtoje vyraujančios harmonijos ir ramybės saugotojai kaip ir kiekvienais metais hamakus susuks miško prieglobstyje. Savo garsais susirinkusius tundriečius žavės klasikinio ir elektroninio dub porūšio atstovai „Voodoo Tapes“ ir PARA iš Italijos, prie jų prisidės gyvus pasirodymus rengiantys Lietuvos miškų gyventojai „Ministry of Echology meets Eazystyle ir Dubenėlis“.

Pamėgtus atlikėjus rinks patys lankytojai

Dešimties metų jubiliejaus proga organizatoriai lankytojams ruošia išskirtinę dovaną – festivalių istorijoje dar neregėtą galimybę perleisti iniciatyvą patiems pasirinkti norimus atlikėjus. Šių rinkimų taisyklės pasirodys jau netrukus, apie tai sekantiems renginio naujienas bus pranešta ir socialiniame tinkle „Facebook“.

„Tundros“ muzikos draustinyje be muzikos pagrindinėse scenose šurmuliuos ir gausybė dieną bei naktį veiksiančių pramogų, nusidrieksiančių nuo miško paunksmės iki paplūdimio. Visi norintys savanoriauti, prisidėti prie festivalio kūrybinio proceso arba kandidatuoti dėl vietos menų dirbtuvėse, kviečiami registruotis adresu tundrafestival.lt.

„Tundros“ muzikos draustinis įsikurs Zarasų rajone esančio Dūburio ežero pakrantėje liepos 11–14 dienomis. Dešimtus metus vykstantis festivalis gaivins visų mėgstamos muzikos garsais, akis džiugins įspūdingos dekoracijos, kurios nusidrieks per visą draustinio teritoriją. Taip pat bus surengta daugiau kaip dešimt muzikinių dirbtuvių, jogos užsiėmimų ir sporto varžybų. Išankstinius, pigesnius bilietus į renginį galima įsigyti bilietai.lt kasose arba internetu.