Ji Chris O’Dell
Dabar jai 62
Jos sūnui 23
Jo krikšto tėvas Ringo Starras
Viena pirmųjų roko muzikantų (Dylano, „The Beatles“, „The Rolling Stones“, „Santana“, „Queen“, Phil Collins ir t.t.) turų planuotoja, o neoficialiai ji darė viską – nuo pietų iki skambučių atsakinėjimo, vežimų į oro uostus ir kokaino uostymo kartu
Teko daryti ir daugiau nelegalių dalykų. Kartą ji pirko narkotikų Keithui Richardsui (jo paprašyta, žinoma)
Buvo studijoje, kai „The Beatles“ įrašinėjo „The White Album“, „Abbey Road“, „Let It Be“, jos balsas girdisi „Hey Jude“ priedainyje
Grupsė? Chris taip nemano
Ji sėdėjo Ringo Starro virtuvėje, kai George’as Harrisonas pasakė: „Žinai, Ringo, aš myliu tavo žmoną“, o Ringo atsakė: „Geriau tu nei tas, kurio mes nepažįstame“
Romanai su Ringo Starru, Micku Jaggeriu ir Bobu Dylanu buvo darbo dalis
Tiesa, kalbėdama apie Dylaną, ji kalba apie abipusę meilę. Dėl Chris jis netgi nutolo nuo savo žmonos Saros
Šiais metais panelė O’Dell susikaupė ir išleido knygą „My Hard Days and Long Nights with The Beatles, The Stones, Bob Dylan, Eric Clapton and the Women They Loved“

Skaitant tavo prisiminimus nekyla abejonių, kad tau malonu visa tai pasakoti. Tačiau ar būtų kas nors kitaip, jei tam rokenrole taip ir būtum pasenusi, be vaikų ir šeimos?
Jei nebūčiau sustojusi ir ištekėjusi, manau, kad savo gyvenimo būdo nebūčiau nė už ką keitųsi, būčiau likusi tame versle. Sunku pasakyti, kaip tai būtų mane paveikę. Manau, kad kūdikio atsiradimas buvo mano brandos pradžia. O jis gimė tik kai man suėjo trisdešimt devyneri. Pavėluota branda.

Ar niekada nesijautei nesaugi kaip moteris dirbdama tokį darbą?
Geras klausimas. Manau, kad tuo metu jaučiausi labai nesaugi. Pasitikėdavau savimi vien būdama tarp tų žmonių, su kuriais dirbdavau. Nuolat stengdavausi juos patenkinti. Dabar suprantu, kad kai kuriais atvejais buvau pametusi save. Tačiau aš nieko nesigailiu, nepagalvok. Išgyvenau auksinius laikus ir daug sužinojau apie save.


George'o Harrisono gabalas skirtas Chris

Daugiausiai dirbai su vyrais, ne šiaip vyrais, o didžiausiomis roko legendomis. Ką jie tau padėjo suprasti pie vyrus?
Tiesą pasakius, vyrai, su kuriais dirbau, buvo geri ir garbingi žmonės. Tuo metu mums visiems buvo dvidešimt – trisdešimt metų. Manau, daugiausia sužinojau apie populiarumą ir kaip jis veikia žmones – po tam tikro laiko tokie žmonės gali turėti viską, ko tik užsimano, ir, deja, rėkauti ką tik nori.

Spaudoje mačiau antraščių: „Ji miegojo su Bobu Dylanu ir Micku Jaggeriu“. Kaip tu pati dėl to jautiesi?
Aš sukausi tam rate, šalia tu žmonių, dirbau su jais. Manau, natūralu turėti santykių su vyrais, kurie yra šalia. Taip nutinka daugeliui, ne tik man. Buvome jauni ir gyvenimas puikus. Mano dabartinė šeima tai supranta. O sūnus Willas sako: „Dieve, mama, tu juk tada buvai visai vaikas.“
 

Jaggerio šešėly

Tavo knyga apie gyvenimą su bitlais, stounsais ir pan. galėtų išsirutulioti į filmo scenarijų. Nepagalvojai? Kas norėtum, kad suvaidintų tave?
Būtų puiku, jei iš to išeitų filmas. Nežinau… Galbūt Kate Hudson, tačiau ji jau nusifilmavo „Almost Famous“. O kaip tu manai?

Galbūt kažkas iš lietuvių.
Pameni, kai pirmą kartą sutikai bitlus?
Tai yra viena nuostabiausių dienų mano gyvenime. Sėdėjau Dereko Tayloro (to, kuris priėmė mane į šį verslą) biure , ėjo mano trečioji diena Londone ir staiga Derekas sako: „panašu, kad girdžiu Paulo balsą.“ Pamenu, mano širdis tada beveik sustojo. Po kelių akimirkų Paulas McCartney užėjo į kabinetą. Mus supažindino. Aš vis dar sunkiai kvėpavau. Tačiau bitlas buvo labai šnekus ir situacija savaime tapo mažiau įtempta. Tuomet vestibiulyje prasilenkiau su Johnu ir Yoko. Jie tik pasisveikino. Tačiau man, bitlų fanei, tai buvo tikras išbandymas.

Jie jau buvo gerai žinomi, kai juos sutikai?
Persikrausčiau į Londoną 1968 metų gegužę. Tada jie jau buvo puikiai žinomi visame pasaulyje, o man buvo tik dvidešimt ir aš juos dievinau.

Į Londoną krausteisi, nes gavai darbą. Kokios buvo tavo pirmosios pareigos?
Pirmąją savaitę dariau nedaug. Laukiau, kol Derekas man ras tikro darbo. Iš pradžių, pamenu, iš spaudos karpiau visas naujienas apie „The Beatles“ ir klijavau į tokį sąsiuvinį.

 
Ringo ir Chris

Kur Londone gyvenai? Kada ten buvai paskutinį kartą?
Gyvenau labai daug kur, tačiau daugiausiai tarp Shephards Bush, Chelsea ir South Kensington rajonų – Vakarinėje miesto dalyje. Tuo metu Londonas buvo geriausia vieta gyventi. The Kings Road buvo pilna jaunų maištingų žmonių, nepakartojamų madų. Aštuntąjį dešimtmetį blaškiausi tarp Los Andželo ir Londono, kol likau LA su Pattie Boyd ir George’u Harrisonu. Vėliau su Pattie ir Ericu. Tada vėl grįžau į Londoną. Devintojo dešimtmečio pradžioje ištekėjau. Tai truko iki dešimtmečio pabaigos. Paskutinį kartą Londone lankiausi 2007. Lankiau Pattie.

Matomai nebuvai ir mados nuošalėje.
Kai gyvenau Londone, prekinausi „Biba“. Taip pat „Selfridges“ – puiki parduotuvė. Man patiko puoštis. Taip, turėjau tokią priklausomybę – šopintis. Tam ir leidau savo uždirbamus pinigus. Tačiau šiandien sunkiai randu, kas man patikų. Ypač nerandu batų.

Buvai studijoje, kai bitlai įrašinėjo savo legendinę muziką, kurios žmonės iki šiol negali atsiklausyti. Būdama ten turėjai kokias nors pareigas?
Aš rūpinausi laiku – tiek studijos, tiek grupės. Tačiau kai jau jie įrašinėdavo, aš tik klausydavausi ir šokdavau. Neblogas darbas, ar ne (juokiasi)?

Ilgą laiką gyvenai su George’u ir Pattie, tačiau kuris momentas buvo kertinis, kai nebesijautei žmogumi iš pašalės, žmogumi, kuriam sekasi būti šalia tokių talentų?
Manau, kad niekada sau neleidau pamiršti, kad mano darbas yra unikalus ir kad dalyvauju nepakartojamame muzikos istorijos etape. Tačiau tie žmonės, su kuriais dirbau, laikui bėgant tapo mano draugais. Pirmą kartą rimtai pasijutau muzikinės istorijos dalimi, kai mašinėle spausdinau George’o Harrisono sukurto gabalo žodžius.

 
Su Harrisonu

Ar perėjai visą tą idealistinę „Imagine“ viziją? Ar visad jautei žemę po kojomis?
Viduje išgyvenau, tačiau iš išorės tai buvo sunku pastebėti. Visad buvau šalta, rami ir neišsibarsčiusi. Kai dirbau muzikinio turo vadybininke, visad turėjau galvoti ir organizuoti, kas vyks po to.

Kaip įklimpai į narkotikus (atsiprašau už tokį tiesmuką klausimą)?
Alkoholiui turėjau potraukį dar mokydamasi mokykloje. Kai devyniolikos išvažiavau į Los Andželą, ten mane pasitiko kalnai žolės. Tačiau marihuana man nepatiko, geriau alkoholis. Tada susipažinau su amfetaminu. Patiko. Tačiau nieko rimto, kol aštuntąjį dešimtmetį po savo nosimi nepamačiau kokaino kalno. Laikui bėgant jis tapo vienu geriausių mano draugų. Tuo metu jis buvo ir populiarus, ir prieinamas. Alkoholis suteikdavo pasitikėjimo savimi, kokainas – energijos. Abu kartu varydavo mane iš proto.

 
Chris audringiausiame savo gyvenimo laikotarpyje 

Ar buvai šalia bitlų, kai jie svarstė, ką daryti toliau, kai nušovė Johną?
Ne, tuo metu jau gyvenau Vokietijoje. Tačiau žinau, kad tik tada jie suprato, jog egzistuoja ir realybė bei pamišę žmonės. Manau, maždaug nuo to laiko žvaigždėm prireikė apsauginių.

Kaip pradėjai dirbti su Micku Jaggeriu? Ar tiesa, kad su juo leisdavai 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę?
Su Micku susipažinau Londone. Tuo metu dar dirbau su bitlais. 1971 m. pradėjau dirbti su stounsais. Taip, tikrai buvau jiems (ne tik Mickui, bet ir Keithui) pasiekiama 24/7. Jie dėl bet kokios smulkmenos galėdavo man skambinti vidury nakties. Pavyzdžiui, jiems prireikia kokio nors telefono numerio ir privalau jį gauti. Tačiau man patiko dirbti su jais. Labai.

Ar tau teko susidurti su grupsėmis?
Aplink muzikantus sukiojasi daugybė gerbėjų. Daugiausia jų – moterys. Su kai kuriomis netgi rasdavau bendrą šneką. Tačiau aišku, jos būdavo ten, nes norėdavo suartėti su grupės vyrais. Mažai į tai kišausi.

Ar niekad neteko sutikti Germaine Greer – žymios aršios feministės ir buvusios grupsės. Teko ją kalbinti, minėjo Jaggerį.
Niekada nesu jos sutikusi. Nė nežinojau, kad ji buvus grupsė. Tik kad feministė. Tiesą pasakius, jei bandytum pažinti kiekvieną grupsę, panašu, kad didžioji jų dalis būtų savimi pasitikinčios nepriklausomos moterys.

Skaičiau „Delfyje“ (toks naujienų portalas Lietuvoje), kad seksas su Jaggeriu buvo tavo darbo dalis.
Netiesa. Mes suartėjome tik 1972–ųjų metų vasaros turo metu, nors Mickui Jaggeriui dirbau dar gerokai prieš tai. Šiandien tokius santykius vadintume „draugai dėl naudos“. Tokie buvo ir mūsų su Micku santykiai. Taip, aš neturėjau asmeninio gyvenimo dirbdama su „The Rolling Stones“, nes dirbau visą parą arba bent visad turėjau būti parengtyje kažkam netikėtam.

O kaip su Bobu Dylanu?
Man labai patiko dirbti su Bobu Dylanu. Tačiau jo asmenybė mišri. Jis gali sėdėti ir kalbėti su tavimi, žiūrėti tiesiai į akis ir atrodo, kad jis yra visiškai įsitraukęs į pokalbį. Po kokios valandos jis gali net nepastebėti tavęs, lyg nepažinotų.

Kuris tavo gyvenimo periodas tau buvo sudėtingiausias?
Be abejonės, kai rimtai įnikau į alkoholį ir narkotikus. Vienas toks buvo po „The Rolling Stones“ turo. Kitas, kai gyvenau Vokietijoje. Buvau gilioje neviltyje. 

Kokios buvo tavo paskutinės dienos muzikos versle?
Gyvenau Vokietijoje, tada supratau, kad grupės, su kuriomis dirbau, buvo gerokai už mane jaunesnės. Be to, apie jas iki tol dažniausiai nieko nebūdavau girdėjusi. Pamenu, kai vienas muzikantų paprašė paskolinti rankšluostį, o aš pasiūliau jam eiti ir įsigyti savo. Taip niekad nebūčiau pasakiusi nei bitlam, nei Mickui, nei Dylanui.  Tada ir supratau, kad viskas, užtenka. Tai buvo devintojo dešimtmečio pradžia. Grįžau į Didžiąją Britaniją ir ištekėjau, pagimdžiau vaiką. Tik tada visiškai atsikračiau savo priklausomybių.

Ar supranti, kad tu ir žmonės aplink tave apibūdinote sąvoką „rokenrolas”?
Nemanau, kad aš prie to kaip nors prisidėjau, tačiau žmonės aplink mane – taip, jie apibrėžė „rokenrolą“.

O kaip tavo sūnus? Nenori eiti mamos pėdomis?
Jam patinka muzika, jis groja gitara, tačiau puikiai supranta, kad šiais laikais viskas yra sudėtingiau. Jis turi dvigubą pilietybę – JAV ir Didžiosios Britanijos. Važiavo į Londoną, tačiau skundėsi, kad jam ten sunku rasti darbo. Jis ne tokio klajokliško būdo kaip buvau aš.

 
Chris dabar - apsiraminusi, pasveikusi ir turinti ką prisiminti

Ar dar bendrauji su kuo nors iš tų auksinių laikų?
Su Pattie Boyd. Ji vis dar yra mano geriausia draugė. Kartais susirašome su Barbara, Ringo Starro žmona. Tačiau dabar mano gyvenimas kur kas ramesnis.

Kaip jautiesi šiandien?
Ramybėje. Gyvenu Arizonoje, dievinu dykumos tylą. Turiu nuostabų vyrą, sūnų ir septynerių metų įsūnį. Man pasisekė. Rimtai.

Ačiū už pokalbį, Christine. Didelė garbė tave kalbinti.
Ačiū tau.