(Iš Pranciškaus Asyžiečio regulos)

Vietinis bomžinis elgeta su kepuraite „Don't stop“ iki alkūnių panyra šiukšlių konteineryje.

Norint persmeigti senamiestį automobiliu, reikėtų pradėti nuo Trakų gatvės. Tada gilyn per klaidžiojančią sielą Umiatovskių rūmuose, per beirutišką pilvo šokį, per tuščią Latino šokių salę, su kofeinu ir bandelėmis iki pat 800 metų senumo Vilniaus pranciškonybę liudijančio parko.

Akmenimis grįstas trijų šimtų žingsnių ilgio skersgatvis jungia Trakų ir Šv. Mikalojaus gatves. Dešinėje – koplyčia ir buvusios kapinės. Kairėje – „Dolce Vita“ ir baikerių siuvykla. Dešinėje – bažnyčia ir konventualų vienuolynas. Kairėje – vis dar Valinskas ir plūstančios šiukšlės. Dešinėje – katalikų pasaulio leidykla, kairėje – nostalgijos šlapimu tvoskiantys kiemai, tokie, kokių Vilniuje jau beveik nelikę.

Nr. 1A Švč. Mergelės Marijos Dievo Motinos ėmimo į dangų bažnyčia. Senajame Smėlynės priemiestyje, Jogailos, Vytauto, vietininko Hanulo, o gal garsiųjų Goštautų pastangomis yra iškilusi bene gražiausia bažnyčia. Dabar pro senutėlius gotikinius krištolo skliautus saulė lūžta ir tykšta į medinius suolus. Oras kaip sąžinė skamba atsimušdamas nuo akmeninių grindų ir pildo galingą seną erdvę. Kartą Seimo narys parodė rūpestį Nemirovskio tapytų freskų likimui. „Gal ir gerai, kad kol kas remontui lėšų neužtenka, nuauksintų, iščiustytų,“ – giedrai šnibžda neturtėlis vienuolis. Jiems galima padovanoti seną raudoną mamos kilimą, kad kojos parapijiečiams nešaltų. Tokių vilnonių ir gerai žinomų čia jau kelios dešimtys.

Nr. 1 Mažųjų brolių konventualų vienuolynas. Sako, tada, kai didysis Algirdas prieš Maskvą išžygiavo, pagonys miestiečiai atėjo prie šito vienuolyno, septynis brolius sukapojo, o kitus septynis pririšo prie kryžių ir paleido Nerimi, šaukdami: „Nuo saulėlydžio atėjote, į saulėlydį ir grįžkite. Kam mūsų dievus naikinote...“. Čia bene aštuonis šimtus metų klusnume, be nuosavybės, asketiškai ir skaistybėje gyvena pranciškonai, rūpinasi miestiečių švietimu ir jų sielų ganymu. Jie dėvi juodus abitus, susijuosę baltomis virvėmis, per dieną kalba mažiausiai 76 „Tėve mūsų“. O jeigu kankina demonai, pranciškonai ir juos gali išvaryti. Egzorcizmai yra atliekami neviešojoje vietoje, be smalsuolių, be jokio mokesčio, be dovanėlių arba kitų dėkingumo įrodymų. Dabar čia dar yra Mokslo ir technikos rūmai.

Nr. 2 Edwardo menas iš odos ir kailių. Jau penkiolika metų jie oda nuo galvos iki kojų apsiuva dažną baikerį, rokerį ar scenos juokdarį. Gal keistoki, bet rūbai pasiūti kruopščiai, iš meilės ir labai tvarkingai. Tarp pirštų slysta plonesnis už šilką zomšinis švarkas. Naujam sezonui Meškėla Nemarusis čia siuvasi juodą paltą iš kvadratukų ir su papurusia lamos apykakle už 5000 Lt. O triskart pasaulio dziudo čempionas iš Maskvos nukovė dar geresnį už 10 000 Lt. Ant lubų prikalta styro pitono nuodyra, iš sieninių nuotraukų moja cirko premjeras.

Nr. 6 „Amatų gildijos“ žmonės žiedžia, lipdo, pina, veria, drožia, kala ir lanksto. Ateini ir žiūri į kojinį žiedimo ratą. Išmoksti puodžiaus amato, kad nusilipdytumei sau laimę, avinuką ar koklinę krosnį.

Nr. 3/6 Katalikų pasaulio knygynas. „Tatuiruotės laikų pabaigai“ – mistikos ir meditacijų pilna dailininko Kvašio ir tėvo joanito Elijo draugystės išraiška. „Dabar Elijas gal kažkur Kazachstane, ar kur…“, – smunkančius akinius pasitaiso ponia knygų pardavėja,  nekantriai purto kupetą žilų plaukų pasakodama apie lenkų turistus, kurie net į šitą užkampį sugeba užklysti ir, matai, dar pyksta, kad jie lenkiškų knygų nesiūlo.

„Pirkite Ratzingerį, dabar nukainotas, toks apšiuręs buvo, tai kiek nupiginome“, – pataria. „Man patiko, nors ir nesivaiko populiarumo.“ – priduria. Dar yra draugo verstas II ir VII Platono laiškai, knygiūkštė apie eutanaziją už 5 Lt ir baisinga galybė įvairaus dydžio jėzų, rožančių ir žurnalo „Ateitis“ senų nemokamų numerių.

Dar gatvėje dabar yra:

Užrašas ant sienos „Dievuli padaryk, kad lietuviai suvoktų vienybės grožį, jėgą ir naudą. Ir kad berniukai tik po savo piešiniais taguotų...“.

Hipiškas Kristus, nupieštas ant kitos sienos.

Eilinė neaiški neiškaus maisto kavinė, kuri keičia pavadinimą bent kartą per metus.

Šauni vietelė, kurioje pietums kartais siūlo įdarytų baklažanų.

Viena paslaptinga skulptūra viename sename kieme.