Nekilnojamojo turto rinkoje cirkuliuoja daugybė mitų apie energetinį vertinimą. Vieni mano, kad tai biurokratinė formalybė, kiti – kad tai tik dideliems pastatams. Surinkome klausimus, kuriuos žmonės užduoda dažniausiai, ir pateikiame tiesioginius atsakymus.
1. Kada privalomas energetinio naudingumo sertifikatas?
Parduodant ar nuomojant nekilnojamąjį turtą ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui – privalomas. Tai ne rekomendacija, o įstatyminis reikalavimas, galiojantis nuo 2013 metų. Sertifikato neturintis savininkas rizikuoja gauti baudą ir negalėti užbaigti sandorio.
Taip pat pastato energetinio naudingumo sertifikatas reikalingas norint dalyvauti daugelyje renovacijos programų ar gauti valstybės subsidijas šildymo sistemų modernizavimui.
2. Kiek laiko galioja sertifikatas?
Dešimt metų nuo išdavimo datos. Po šio termino reikia atlikti naują vertinimą. Tačiau jei pastatas buvo iš esmės renovuotas – pakeista šildymo sistema, apšiltintos sienos, pakeisti langai – rekomenduojama atnaujinti sertifikatą anksčiau, kad jis atspindėtų tikrąją būklę.
3. Kuo skiriasi energetinis sertifikavimas nuo sandarumo testo?
Tai du skirtingi, bet vienas kitą papildantys tyrimai.
Energetinis sertifikavimas įvertina bendrą pastato energetinį efektyvumą – šilumos nuostolius, šildymo sistemos efektyvumą, izoliacijos kokybę. Rezultatas – raidė nuo A++ iki G.
Tuo tarpu pastato sandarumo testas matuoja konkretų parametrą – kiek oro prasiskverbia pro pastato konstrukcijas per valandą. Tai tikslus diagnostinis įrankis, padedantis nustatyti problemines vietas.
4. Ar sandarumo testas gadina pastatą?
Ne. Testas neinvazinis ir visiškai saugus. Specialistai įrengia ventiliatorių durų angoje, kuris sukuria nedidelį slėgio skirtumą – apie 50 paskalių. Tai maždaug tiek, kiek jaučiame pučiant vidutinio stiprumo vėjui. Jokios konstrukcijos nuo to nenukenčia.
5. Kiek laiko trunka procedūros?
Energetinis sertifikavimas paprastam butui – 2–3 valandos vietoje, plius dokumentų paruošimas. Individualiam namui – 3–5 valandos.
Sandarumo testas – 1–2 valandos, priklausomai nuo pastato dydžio ir sudėtingumo.
6. Ar galiu pagerinti energetinę klasę be didelių investicijų?
Taip, tam tikru mastu. Silpniausios vietos dažnai būna smulkmenos: nesandarūs langų tarpiniai, neužsandarinti vamzdžių pravedimo, palėpės liukai be izoliavimo. Šių problemų pašalinimas gali pagerinti rezultatą viena klase.
Tačiau šuolis nuo D iki B klasės paprastai reikalauja rimtesnių darbų – apšiltinimo, langų keitimo, šildymo sistemos modernizavimo.
7. Ar sena statyba automatiškai reiškia blogą klasę?
Nebūtinai. Sovietinių laikų mūriniai namai, nors ir neatitinka šiuolaikinių standartų, dažnai turi geresnius rodiklius nei skubotai statyti 2000-ųjų pradžios namai. Viskas priklauso nuo konstrukcijų kokybės ir priežiūros.
Yra atvejų, kai 1960-ųjų plytinis namas gauna C klasę, o 2005 metų karkasinukas – tik D. Todėl vertinimas individualizuotas, ne automatinis.
8. Ką daryti, jei rezultatai blogesni nei tikėtasi?
Pirma – nepanikuoti. Rezultatas yra diagnostika, ne nuosprendis. Sertifikate pateikiamos rekomendacijos, kokius darbus atlikus būtų galima pagerinti rodiklius.
Daugelis žmonių po pirminio nusivylimo supranta, kad tai vertinga informacija. Vietoj aklų spėlionių, kur dingsta šiluma, gauna konkrečius atsakymus ir gali planuoti investicijas protingai.
9. Ar įmanoma pasiruošti testui, kad rezultatai būtų geresni?
Manipuliuoti rezultatais – ne. Tačiau pasiruošti logistiškai – taip. Prieš sandarumo testą rekomenduojama uždaryti visas angas, kurios paprastai būna uždaros – langus, duris, krosnies sklendę. Išjungti rekuperatorius ar kitus priverstinės ventiliacijos įrenginius.
Tai ne apgaulė – tai standartinės procedūros dalis, užtikrinanti, kad matuojamas būtent netyčinis oro pralaidumas, ne projektuota ventiliacija.
10. Kiek tai kainuoja ir ar verta?
Energetinis sertifikavimas butui – nuo 80 iki 150 eurų, individualiam namui – nuo 150 iki 300 eurų. Sandarumo testas – nuo 200 iki 400 eurų, priklausomai nuo ploto.
Ar verta? Pažvelkime taip: vidutinis šilumos nuostolis dėl nesandarumų – 15–20 procentų šildymo sąskaitų. Namui, kurio metinės šildymo išlaidos siekia 1500 eurų, tai 225–300 eurų kasmet. Diagnostika atsiperka per pirmus metus, o sutaupymai tęsiasi dešimtmečius.
Vietoj pabaigos
Klausimai, kuriuos žmonės užduoda apie energetinį vertinimą, rodo augantį susidomėjimą. Tai nebėra tik biurokratinė formalybė – tai įrankis, padedantis suprasti savo namą ir priimti pagrįstus sprendimus dėl jo ateities.
Papildomi faktai, kuriuos verta žinoti
Lietuvoje šiuo metu veikia keli šimtai sertifikuotų energetinio naudingumo vertintojų. Renkantis specialistą, verta patikrinti jo kvalifikaciją Statybos produkcijos sertifikavimo centro registre.
Nuo 2021 metų visi naujai statomi pastatai privalo atitikti A klasės reikalavimus. Tai reiškia, kad rinkoje atsiranda vis daugiau itin efektyvių namų, kurie kelia kartelę ir naudoto nekilnojamojo turto segmentui.
Europos Sąjunga planuoja iki 2030 metų reikalauti, kad visi parduodami gyvenamieji pastatai atitiktų bent E klasę. Dabartiniams D ir žemesnių klasių savininkams tai signalas – vertė gali kristi, jei nesiimsite veiksmų.
Galiausiai, energetinė diagnostika – tai ne išlaidos, o investicija. Kiekvienas euras, išleistas sužinoti tikrąją pastato būklę, grįžta dešimteriopai per sutaupytas šildymo sąskaitas ir išaugusią nekilnojamojo turto vertę.
O jei vis dar abejojate – tiesiog pasikalbėkite su kaimynais, kurie jau atliko vertinimą. Jų patirtys dažnai būna įtikinamesnės už bet kokią statistiką.