Per pastaruosius trejus metus lietuvių susidomėjimas fiziniu auksu išaugo trigubai. Kalbėjomės su rinkos dalyviais, supirkėjais ir pirkėjais, kad suprastume – kodėl ir kas už to slypi.
Nedidelis biuras Vilniaus senamiestyje. Ant stalo – trys aukso luitai, kiekvienas po 100 gramų. Vyras, paprašęs neminėti pavardės, atidžiai apžiūri monetą pro lupą.
„Perku jau šešerius metus. Pradėjau nuo vienos uncijos, dabar turiu gal dešimt kartų daugiau. Ne todėl, kad tikiu pasaulio pabaiga. Tiesiog nenoriu visų pinigų laikyti ten, kur kas nors kitas gali nuspręsti, ar juos matysiu,” – sako jis.
Tokių žmonių Lietuvoje daugėja.
Skaičiai, kurie nemeluoja
Oficialios statistikos apie fizinio aukso pardavimus Lietuvoje nėra. Tačiau rinkos dalyviai dalijasi stebėjimais.
„2021 metais vidutinė pirkimo suma buvo apie 1500 eurų. Dabar – apie 3000. Ir perka ne mažiau žmonių, tiesiog perka daugiau vienu kartu,” – sako vienos didžiausių Lietuvos aukso prekybos įmonių atstovas.
Kitas šaltinis patvirtina: „Prieš penkerius metus tipinis klientas buvo 50+ metų vyras. Dabar vidutinis amžius – apie 38 metus. Moterų dalis išaugo nuo 15 iki beveik 35 procentų.”
Pasitikėjimo krizė
Pakalbinus keliolika pirkėjų, išryškėja bendra gija – ne godumas, o nepasitikėjimas.
Nepasitikėjimas bankais po 2008 metų krizės. Nepasitikėjimas valiutomis po COVID spausdinimo. Nepasitikėjimas pensijų sistema.
„Kai matai, kaip per savaitgalį Kipre užšaldė indėlius, kai matai SVB žlugimą Amerikoje – pradedi galvoti. Gal ne visi kiaušiniai turi būti viename krepšyje,” – filosofuoja IT specialistas iš Kauno.
Investicinis auksas šiems žmonėms nėra būdas praturtėti. Tai būdas turėti kažką, kas egzistuoja nepriklausomai nuo sistemos.
Pasaulinės tendencijos
Lietuva nėra išimtis. Pasaulio aukso taryba skelbia, kad 2023 metais centriniai bankai nupirko daugiau nei 1000 tonų aukso – antrą didžiausią kiekį istorijoje.
Didžiausi pirkėjai – Kinija, Indija, Turkija. Šalys, diversifikuojančios rezervus nuo JAV dolerio.
„Kai centriniai bankai masiškai perka auksą, tai signalas. Jie ruošiasi scenarijams, apie kuriuos mes tik spėliojame,” – svarsto ekonomikos dėstytojas.
Investicinio aukso kaina reaguoja į šiuos procesus. Per pastaruosius penkerius metus ji pakilo daugiau nei 60 procentų eurais.
Kas perka ir kodėl
Pirkėjus galima suskirstyti į kelias grupes.
„Diversifikuotojai” – didžiausia grupė. Turi akcijų, nekilnojamojo turto, pensijų fondų. Auksas jiems – 5–15 procentų portfelio.
„Paveldėtojai” – perka galvodami apie vaikus ir anūkus. Nori palikti kažką apčiuopiamo.
„Skeptikai” – buvę kriptovaliutų entuziastai, nusivylę skaitmeniniais pažadais. Grįžta prie to, kas tikra.
Rinkos realybė
Ne viskas aukso rinkoje blizga.
Antkainis Lietuvoje didesnis nei Vakarų Europoje. Perkant mažus kiekius, galima mokėti 8–12 procentų virš biržos kainos. Dideli pirkėjai derasi iki 3–5 procentų.
Pardavimas – irgi ne visada sklandus. Supirkėjai siūlo 2–5 procentus mažiau nei biržos kaina. Skubiai parduodant galima prarasti 10 procentų.
„Žmonės nesupranta, kad auksas – ilgalaikis instrumentas. Jei planuoji parduoti per metus, tikriausiai prarasi. Jei laikai dešimt metų – istoriškai visada buvai pliuse,” – aiškina ilgametis kolekcininkas.
Saugojimo dilema
Kur laikyti fizinį auksą?
Namų seifas – paprasčiausias variantas. Bet jei kas nors sužino, tampate taikiniu.
Banko saugykla – saugiau, bet ne nemokama. Kai kuriuos nervina mintis, kad krizės atveju bankas gali būti neprieinamas.
„Didžioji dalis mano klientų laiko namuose. Geri seifai, įmūryti į sieną. Ir niekam nesako. Tai svarbiausia taisyklė – tylėti,” – sako aukso prekybininkas.
Ko tikėtis ateityje
Prognozuoti aukso kainą neįmanoma. Bet tendencijas matyti galima.
Centriniai bankai toliau perka. Geopolitinė įtampa nemažėja. Infliacija vis dar aukštesnė nei prieš pandemiją.
„Aš nežinau, ar auksas kils per artimiausius metus. Bet žinau, kad po dvidešimties metų jis vis dar bus auksas. Apie daugelį kitų dalykų to pasakyti negaliu,” – užbaigia vyras senamiestyje, susidėdamas monetas atgal į dėžutę.
Šviesa pro langą nušviečia metalą. Jis blizga taip pat, kaip blizgėjo prieš tūkstančius metų.