Trijų dienų žygiui vienas balionėlis, septynių dienų – du. Toks skaičiavimas skamba patogiai, tačiau gamtoje gali greitai nuvilti. Vienas keliautojas degiklį įjungs tik vakarinei arbatai, kitas ryte virs košę, dieną ruoš kavą, o vakare dar pusvalandį gamins troškinį.
Dujų poreikį geriau skaičiuoti pagal tai, kiek degiklis realiai dirbs. Kelionės trukmė yra tik viena lygties dalis.
Susirašykite, ką gaminsite kiekvieną dieną
Pradėkite nuo paprasto būsimo meniu. Ar ryte reikės tik 300 ml vandens kavai? Ar bus verdama košė? Vakarienei pakaks užpilti dehidratuotą maistą, o gal puodas ant silpnos ugnies stovės 15 minučių?
Vandens užvirinimas ir ilgas troškinimas sunaudoja skirtingą dujų kiekį.
Svarbus ir žmonių skaičius. Keturiems keliautojams gali reikėti kelis kartus kaitinti pilną puodą, nors vienam žmogui pakaktų vieno trumpo užvirimo.
Degiklio sąnaudos pasako daugiau nei jo dydis
Techniniuose duomenyse ieškokite sąnaudų, nurodytų gramais per valandą. Tarkime, degiklis maksimaliu režimu sunaudoja 100 g/val.
Jeigu per dieną jis iš viso dega 30 minučių, teoriškai gauname:
100 g/val. × 0,5 val. = 50 g per dieną.
Keturioms tokioms dienoms reikėtų apie 200 g dujų. Tai teorinis skaičius, todėl išvykstant neverta planuoti sunaudoti kuro iki paskutinio gramo.
Renkantis dujiniai balionėliai turi būti suderinami su konkrečiu degikliu. Panašiai atrodanti jungtis dar nėra pakankamas pagrindas manyti, kad turimas balionėlis tiks.
Vėjas gali sugadinti gražų skaičiavimą
Namų kieme užvirintas litras vandens neparodo, kiek dujų reikės atviroje kalno aikštelėje.
Vėjas nuneša dalį šilumos nuo puodo, todėl kaitinimas užtrunka. Šaltas vanduo irgi reikalauja daugiau energijos nei vasarą saulėje sušilęs. Žiemą prisideda sniego tirpdymas, kuriam kuro reikia gerokai daugiau.
Dėl šių priežasčių bandomasis virimas namuose naudingas, tačiau jį reikėtų vertinti kaip orientyrą, o ne garantiją.
Dalinai naudotas balionėlis slepia nedidelę mįslę
Spintelėje rastas balionėlis gali atrodyti beveik pilnas, nors jame likusi tik pusė dujų. Vien pakratyti ir pasiklausyti nėra tikslus matavimo būdas.
Jeigu žinoma tuščios taros masė, balionėlį galima pasverti. Iš dabartinio bendro svorio atėmus tuščios taros svorį gaunamas apytikslis likusių dujų kiekis.
Tai naudinga prieš ilgesnį žygį, kai norisi pabaigti kelis pradėtus balionėlius, tačiau nėra aišku, kiek kuro juose likę.
Mažiau balionėlių ar daugiau atsargos?
Papildomas balionėlis reiškia papildomą svorį kuprinėje. Per didelė atsarga todėl nėra patraukli, tačiau per mažas kuro kiekis gali palikti be šilto maisto.
Prieš išvykstant naudinga pasižymėti:
- kiek žmonių naudosis degikliu;
- kiek kartų per dieną bus kaitinamas vanduo;
- ar maistas bus verdamas ilgiau;
- kokios degiklio sąnaudos;
- kiek dujų iš tikrųjų yra pradėtuose balionėliuose;
- ar prognozuojamas šaltis ir stiprus vėjas.
Prie apskaičiuoto kiekio verta pridėti protingą rezervą nenumatytoms sąlygoms.
Trijų dienų žygis dviem žmonėms su viena karšta vakariene per dieną gali pareikalauti mažiau kuro nei dviejų dienų išvyka, kurioje verdami pusryčiai, pietūs, vakarienė ir nuolat ruošiami karšti gėrimai.
Todėl klausimą „kiek balionėlių imti?“ geriau pakeisti kitu: „kiek minučių ir kokiomis sąlygomis veiks mano degiklis?“ Atsakius į jį, kuprinėje atsiras daug pagrįstesnis dujų kiekis.