Pastaraisiais metais Lietuvos daržininkai vis dažniau skundžiasi šliužais. Ypač daug žalos daro ispaninis šliužas: didelis, oranžinis ar rudas, nepasotinamas. Per naktį jis gali nugraužti salotų lysvę, braškes, kopūstus ir jaunus daigus.
Daugelis su šliužais kovoja tik vasarą, kai jų jau tūkstančiai. Tačiau svarbiausias darbas atliekamas dabar, rudenį, kai jie deda kiaušinėlius žiemoti.
Kodėl ruduo svarbiausias
Ispaninis šliužas deda kiaušinėlius vasaros pabaigoje ir rudenį. Vienas šliužas gali padėti kelis šimtus kiaušinėlių, kurie žiemoja dirvoje, po lentomis, akmenimis, kompostu ir augalų liekanomis. Pavasarį iš jų išsirita nauja karta.
Kiekvienas rudenį sunaikintas kiaušinėlių lizdas reiškia šimtus šliužų mažiau kitą vasarą.
1 žingsnis: ieškokite kiaušinėlių
Kiaušinėliai yra smulkūs, apie 3–5 mm, balti ar gelsvi, primenantys mažus perlus, sudėti krūvelėmis. Ieškokite jų:
- po lentomis, plytomis, akmenimis ir vazonais;
- komposto krūvos pakraščiuose;
- po nupjautomis augalų liekanomis ir lapais;
- drėgnose, šešėlinėse vietose prie tvorų.
Radę lizdą, surinkite kiaušinėlius ir sunaikinkite, pavyzdžiui, palikite saulėje ant šiltų akmenų, užpilkite verdančiu vandeniu arba palaidokite giliai komposte.
2 žingsnis: sutvarkykite daržą
Šliužams reikia drėgnų slėptuvių. Rudenį pašalinkite iš daržo nereikalingas lentas, senus maišus, krūvas. Surinkite augalų liekanas, nukritusius lapus nuo lysvių. Aplink daržą nupjaukite aukštą žolę, kurioje šliužai slepiasi.
Perkasus dirvą, dalis kiaušinėlių atsiduria paviršiuje, kur juos sunaikina šaltis ir paukščiai.
3 žingsnis: gaudyklės
Kol orai šilti, šliužai dar aktyvūs. Paprasčiausia gaudyklė yra lenta ar drėgnas kartonas ant žemės. Dieną šliužai slepiasi po jais, o rytais juos galima surinkti.
Kita gaudyklė yra įkastas indelis su alumi ar mielių ir cukraus tirpalu. Šliužus traukia fermentacijos kvapas, jie įkrenta ir nebeišlipa. Krašto lygis turi būti 1–2 cm virš žemės, kad neįkristų žygiuojantys vabalai.
4 žingsnis: barjerai
Šliužai nemėgsta šiurkščių, sausų paviršių. Aplink jautrius augalus galima berti:
- susmulkintas kiaušinių lukštus;
- stambų smėlį ar žvyrą;
- pjuvenas ar spyglius.
Tačiau šie barjerai veikia tik sausu oru. Po lietaus jie praranda poveikį. Patvaresni yra varinės juostos aplink lysves ir specialios plastikinės tvorelės su atlenktu kraštu.
Natūralūs priešai
Šliužais minta ežiai, varlės, rupūžės, kai kurie vabalai, strazdai, kai kurios antys. Jei darže paliksite kampelį su lapų krūva ar akmenimis ežiams, jie atliks nemažą dalį darbo. Ispaninis šliužas dėl kartokų gleivių kai kuriems plėšrūnams nepatrauklus, todėl jo atveju svarbu ir rankinis rinkimas.
Kas neveikia
Druska ant šliužų juos sunaikina, bet druska dirvoje kaupiasi ir kenkia augalams. Kavos tirščiai pavieniams šliužams gali būti nemalonūs, bet didelės invazijos nesustabdo. Česnakų ir medetkų kvapas šliužų patikimai neatbaido.
Jei šliužų labai daug, galima naudoti registruotas granules su geležies fosfatu. Jos yra mažiau pavojingos ežiams ir naminiams gyvūnams nei senos metaldehido priemonės, tačiau visada laikykitės etiketės.
Kaip atpažinti ispaninį šliužą
Ispaninis šliužas yra invazinė rūšis, į Lietuvą atkeliavusi prieš kelis dešimtmečius. Jis užauga iki 10–12 cm, dažniausiai būna oranžinis, rudas ar raudonai rudas, be kiauto. Jo gleivės tirštos ir kartokos, todėl daugelis paukščių jo neėda. Dėl to ši rūšis dauginasi ypač sparčiai.
Kitos Lietuvoje gyvenančios šliužų rūšys yra mažesnės ir daro mažiau žalos. Didysis kelmšliužis, pilkas su tamsiomis dėmėmis, yra net naudingas: jis minta kitų šliužų kiaušinėliais ir net pačiais ispaniniais šliužais. Jei darže pamatysite tokį dėmėtą šliužą, geriau jį palikti ramybėje.
Laistymo įpročiai
Šliužai mėgsta drėgmę ir aktyviausi vakare bei naktį. Jei daržą laistote vakare, sukuriate jiems idealias sąlygas. Laistykite ryte: iki vakaro paviršius išdžius, o šliužams bus sunkiau judėti. Taip pat laistykite prie šaknų, o ne visą lysvę.
Bendras darbas su kaimynais
Šliužai lengvai keliauja iš sklypo į sklypą. Jei kaimynų sode jų daug, vienam sunku pasiekti gerą rezultatą. Verta pasikalbėti su kaimynais ir rudenį sutvarkyti sodus kartu.
Paprastas patarimas: ant lysvių pakraščių nepalikite mulčio iš žolės ar šieno rudenį, nes po juo šliužams šilta ir drėgna. Mulčiuokite pavasarį, kai šliužų kiaušinėlių jau mažiau, ir rinkitės šiurkštesnes medžiagas, pavyzdžiui, medžio drožles.
Kaip naikinti surinktus šliužus
Surinktus šliužus galima sudėti į indą su stipriu druskos tirpalu arba užšaldyti. Nemeskite jų gyvų per tvorą ar į kompostą: jie greitai sugrįš arba ten padės kiaušinėlius. Dirbkite su pirštinėmis, nes gleivės sunkiai nusiplauna.
Rudenį nuimtas lysves galima apsėti žaliąja trąša ar palikti perkastas, bet ne apaugusias piktžolėmis, kur šliužams būtų jauku žiemoti.
Svarbiausia
Šliužų kiekį kitais metais lemia tai, kiek kiaušinėlių išgyvens žiemą. Rudenį surinkite kiaušinėlius po lentomis ir akmenimis, sutvarkykite daržą, nepalikite drėgnų slėptuvių. Pavasarį ir vasarą naudokite gaudykles bei barjerus, o ežiams palikite vietos darže.