Pirmoji rimta žiema parodo viską. Sniego gausa, vėjo poryvai, temperatūrų pokyčiai per dieną — kiekvienas iš šių veiksnių atskirai konstrukcijai nėra kritiškas. Bet visi kartu, per kelis mėnesius, jie atskleidžia visas šiltnamio silpnybes. Lietuvos šiltnamių rinkos specialistai pastebi, kad daugiausia pretenzijų gamintojams atsiranda būtent po antrosios ar trečiosios žiemos — pirmoji dažnai praeina pavyzdingai, bet medžiagos nuovargis kaupiasi laipsniškai.
Sniego apkrova ir konstrukcijos atsakas
Lietuvos vidutinė žiemos sniego apkrova svyruoja nuo 80 iki 140 kg/m² priklausomai nuo regiono. Šiaurės rytinė dalis (Utenos, Ignalinos rajonai) patiria didžiausią apkrovą — iki 160 kg/m² ekstremaliais metais. Pajūrio zona — mažiausią, vidutiniškai apie 70 kg/m².
Šiuolaikiniai polikarbonatiniai šiltnamiai internetu parduodami su deklaruotomis sniego apkrovos atsparumo vertėmis. Tačiau šis skaičius — laboratorinis. Realiame gyvenime sniego apkrova ne tolygi: vienoje stogo dalyje kaupiasi daugiau, kitoje mažiau, dažnai dėl vėjo perpustymo.
Konstrukcijos lankai turi atlaikyti ne deklaruotą vidurkį, o lokalų maksimumą. Tai paaiškina, kodėl rinkoje stiprinami modeliai su tankiau išdėstytais lankais (kas 67 ar 50 cm vietoj įprasto 100 cm) tarnauja ilgiau.
Vėjas — nepastebimas, bet nuolatinis spaudimas
Sniego apkrova vyksta epizodais, vėjas — nepertraukiamai. Lietuvos pakrantėje vidutinis žiemos vėjo greitis siekia 7–9 m/s, vidaus rajonuose — 5–7 m/s. Vėjo poryviai gali pasiekti 20 m/s ir daugiau.
Vėjo apkrova sukuria dviejų tipų spaudimą. Pirmasis — tiesioginis, į priešvėjinę pusę. Antrasis — siurbiamasis, nuo užvėjinės pusės, kuris bando pakelti šiltnamį iš pamato. Antrasis pavojingesnis — silpnai pritvirtintos konstrukcijos pakeliamos net tada, kai pats šiltnamio karkasas yra tvirtas.
Patyrę sodininkai dažnai pridėdavo papildomas tvirtinimo vietas po vėjingų savaičių, supratę, kad gamykloje numatytų tvirtinimo taškų nepakanka jų sklypo sąlygomis. Tinkamai sustiprinti arkiniai šiltnamiai šios papildomos darbo apimties nereikalauja — jie projektuojami su atsparesne tvirtinimo sistema iš pradžių.
Temperatūrų pokyčiai
Sausio mėnesį šiltnamio polikarbonatas dažnai patiria 20–30 °C temperatūros pokyčius per dieną — naktį –15 °C, dieną saulėje +10 °C. Polikarbonatas plečiasi ir traukiasi, kurdamas mechaninį spaudimą jungčių vietose.
Gamintojai šiandien naudoja specialius tarpiklius su elastingumu, kurie kompensuoja šiuos pokyčius. Senesnėse konstrukcijose tai dažna problema — po kelerių žiemų jungtys pradeda byrėti, atsiranda pratekėjimai, į vidų prasiskverbia šaltas oras.
Polikarbonato senėjimas
UV apsauga — ne amžina. Aukštos kokybės polikarbonatas tarnauja 10–15 metų be reikšmingo geltimo. Pigesnės versijos pradeda gelti po 5–7 metų. Geltant medžiagai mažėja jos pralaidumas šviesai (iki 20 proc. per pirmuosius geltimo metus), o pati konstrukcija tampa trapesnė — staigus smūgis ar sniego nuokritis gali sukelti plyšį.
Apgalvotas profilaktinis žingsnis — kasmet rudenį patikrinti polikarbonato būklę. Geltinos sritys, mikroplyšiai, atsklendžiantys kraštai. Anksti pastebėjus, kelis lakštus galima pakeisti, vietoj viso šiltnamio.
Kaip paruošti šiltnamį žiemai
Trys praktiški veiksmai. Pirma — sniego valymas nuo stogo. Sniegas turi būti nukastas, kai sluoksnis viršija 20 cm. Tai sumažina apkrovą konstrukcijai ir leidžia šviesai patekti.
Antra — vėdinimo sistemų uždarymas. Atviri langai žiemą — šilumos nuostolis ir sniego patekimas į vidų. Mechaniniai langai turi būti užfiksuoti, automatiniai — sustabdyti.
Trečia — papildomas tvirtinimas prieš stiprius vėjus. Jeigu prognozė rodo 25 m/s poryvius, verta papildomai pritvirtinti konstrukciją diržais ar lynais prie žemės.
Šie veiksmai užtrunka kelias valandas per sezoną, bet pailgina šiltnamio gyvavimo laiką penkiais ar dešimčia metų.