Stovi ant krašto — ir po kojomis atsiveria beveik vertikali siena. Gylis siekia šimtą metrų. Apačioje — tik šešėlis.
Tai Pinlu slėnio kanjonas Kinijos šiaurėje. Dešimt kilometrų ilgio, iki dviejų kilometrų pločio. Ir jis nesiliauja plėtęsis.
Gražu fotografijoje. Bet mokslininkams tai — priminimas, kad žemė po kojomis nėra tokia rami, kaip atrodo.
Kas iš tiesų vyksta po žeme
Kanjonas — tik matoma didžiulės sistemos dalis.
Jis priklauso Fenvei plyšių juostai, kuri Kinijos teritoriją perskrodžia daugiau nei 1200 kilometrų.
„Tai ne vėjo ar lietaus nuplauta dauba. Tai gilių tektoninių procesų pasekmė,” — aiškina geologai.
Žemės pluta čia lūžinėja jau 10–12 milijonų metų. Ir procesas nesustojo — plyšio sienos slenka viena nuo kitos maždaug 0,5–1,6 milimetro per metus. Lėtai. Bet nenumaldomai.
„Milimetras per metus atrodo niekis. Bet padaugink jį iš milijonų metų,” — priduria geologas.
Kodėl žemė čia tiesiog skyla
Varomoji jėga — tolimas milžiniško susidūrimo aidas.
Prieš milijonus metų Indijos litosferos plokštė rėžėsi į Eurazijos. Tas smūgis iki šiol tęsiasi giliai po žeme, o karšta magma mantijoje silpnina plutą iš vidaus.
Prie viso to prisideda pati regiono žemė. Ją dengia storas lioso sluoksnis — dulkiškas, minkštas dirvožemis, itin jautrus drėgmei. Vos atsivėrus pirmam įtrūkimui, lietus ir tirpsmo vanduo jį akimirksniu praplauna, o dauba virsta stačia bedugne.
Kodėl mokslininkai neramūs
Grožis slepia grėsmę.
Fenvei plyšys — vienas seismiškai pavojingiausių regionų pasaulyje. Būtent čia 1556-aisiais įvyko baisiausias istorijoje užfiksuotas žemės drebėjimas. Tada minkštuose šlaituose sugriuvę būstai palaidojo daugiau nei 800 tūkstančių žmonių.
„Litosfera po Azija tebejuda. Ji gyvena pagal savo įstatymus, o tie įstatymai matuojami milijonais metų,” — pastebi tyrėjai.
Šiandien Pinlu slėnis traukia turistus ir fotografus. Bet po tuo įspūdingu kraštovaizdžiu tebeveikia tos pačios jėgos, kurios jį sukūrė — ir kurios kada nors gali priminti apie save vėl.
Kartais didžiausi Žemės pokyčiai vyksta ne per vieną naktį, o milimetrais per metus. Tokiu greičiu, kurio net nepastebi — kol vieną dieną prieš akis atsiveria šimto metrų bedugnė.