Taip, vaizdo stebėjimo kameras daugiabučio bendrojo naudojimo patalpose ar teritorijoje galima įrengti, tačiau vien techninio noro „matyti, kas vyksta laiptinėje“ neužtenka. Reikia teisėto sprendimo dėl bendro turto naudojimo ir laikytis asmens duomenų apsaugos reikalavimų.
Kamera, kuri filmuoja atpažįstamus gyventojus, svečius ar kitus asmenis, paprastai reiškia asmens duomenų tvarkymą.
Pirmiausia – savininkų sprendimas
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija savo rekomendacijoje dėl vaizdo stebėjimo daugiabučiuose nurodo, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Jei reikalingo savininkų sprendimo nėra, vaizdo stebėjimas bendrojo naudojimo patalpose ar namo teritorijoje negali būti tiesiog pradėtas administratoriaus iniciatyva.
Todėl stebėjimo kamerų įrengimas turėtų prasidėti nuo klausimo, kas ir kokiu tikslu priėmė sprendimą vykdyti stebėjimą, o ne nuo kamerų modelių pasirinkimo.
„Dėl saugumo“ dar nėra visas planas
Reikia nustatyti konkretų duomenų tvarkymo tikslą. Pavyzdžiui, turto ir bendrųjų erdvių apsauga gali būti teisėtas interesas, tačiau stebėjimo apimtis turi būti proporcinga tam tikslui.
Jeigu problema susijusi su įėjimu į namą, nebūtinai pagrįsta filmuoti didelę viešos gatvės dalį, kaimyninio namo langus ar zonas, kurios nesusijusios su saugomu objektu.
Duomenų apsaugos principai reikalauja rinkti ne daugiau duomenų, negu būtina. VDAI 2025 m. sprendimų praktikoje taip pat yra nagrinėjusi daugiabučių bendrijų vaizdo stebėjimą ir duomenų kiekio mažinimo principo laikymąsi.
Ką reikia numatyti prieš paleidžiant kameras?
Praktiškai reikėtų atsakyti bent į šiuos klausimus:
- kas bus vaizdo duomenų valdytojas;
- kokiu tikslu vykdomas stebėjimas;
- kokias zonas filmuos kameros;
- ar bus įrašomas tik vaizdas, ar ir garsas;
- kiek laiko saugomi įrašai;
- kas gali juos peržiūrėti;
- kaip užtikrinama prieigos kontrolė;
- kaip apie stebėjimą informuojami žmonės.
Saugojimo terminas neturėtų būti pasirenkamas principu „kuo ilgiau, tuo geriau“. Jis turi būti pagrįstas realiu poreikiu.
O jeigu kamerą įsirengia vienas gyventojas?
Situacija tampa sudėtingesnė, kai žmogus savarankiškai ant fasado, balkono ar prie buto durų įsirengia kamerą, kuri filmuoja bendras erdves. Tokiu atveju gali būti aktualūs tiek bendrosios nuosavybės naudojimo, tiek BDAR klausimai.
VDAI yra nagrinėjusi ir individualių asmenų vykdomą vaizdo stebėjimą daugiabučiuose, todėl vien argumentas, kad kamera priklauso privačiam gyventojui, savaime nepašalina duomenų apsaugos reikalavimų.
Taigi kameros daugiabutyje gali būti teisėta saugumo priemonė, tačiau geras projektas prasideda nuo teisėto pagrindo, aiškaus tikslo ir minimalios būtinos stebėjimo apimties. Tik tada verta spręsti, kur ir kokią įrangą montuoti.