Lapkritis darže nėra darbų pabaiga; tai proga paversti nukritusius lapus naudinga trąša. Tinkamai tvarkomas lapų kompostas gerina dirvožemio struktūrą, aprūpina kitų sezono derlių maistinėmis medžiagomis ir mažina atliekų kiekį. Išsiskiria trys būdai: tradicinis sluoksniuotas krūvas, juodo maišo metodas ir paprasta vartoma krūva. Kiekvienas jų turi aiškių privalumų, tačiau svarbu pasirinkti tinkamus lapus, o kai kurių įprastų rūšių niekada nereikėtų naudoti.
Lapų komposto nauda
Lapų kompostas suteikia keletą praktinių privalumų daržovių sode. Jis gerina dirvožemio struktūrą, padėdamas lysvėms išlaikyti drėgmę, bet kartu gerai drenuotis. Skylant jis praturtina dirvą humusu ir palaiko tolygų augalų maitinimą, ypač kai yra derinamas su azoto turtingomis medžiagomis. Sodininkai taip pat gali jį naudoti kaip mulčią lysvėms ir vejoms, sukurdami apsauginį sluoksnį, kuris reguliuoja temperatūrą ir mažina pliką žemės paviršių. Gerai subrendęs lapų kompostas tinka daržovių lysvėms, gėlynams ir vejoms, todėl yra patikimas išteklius visiems, kurie, paprastai sezoniškai perdirbdami organines medžiagas, kuria sveikesnę ir atsparesnę sodininkystės bendruomenę.
3 būdai kompostuoti lapus
Trys praktiški metodai dažniausiai naudojami nukritusiems lapams paversti kompostu: tradicinė krūva, juodo maišo metodas ir paprasta krūvelė. Krūva formuojama sluoksniais, lapus maišant su kitomis organinėmis medžiagomis, tada ji perkasama ir palaistoma, kad patektų oro. Maišo metodas uždaro sudrėkintus lapus juodame plastikiniame maiše, pradurtame ventiliacijai, ir palieka juos subręsti. Paprasta krūvelė laiko lapus kartu vienoje krūvoje, jai taip pat reikia drėgmės ir retkarčiais perkasimo. Kiekvienu atveju būtina kantrybė, nes tinkamas kompostas paprastai susidaro per šešis–dvylika mėnesių, atlygindamas sodininkui derlingesniu dirvožemiu ir stipresniais pasėliais.
Kurias lapus kompostuoti ir kurių vengti
Ne kiekvienas nukritęs lapas tinka komposto krūvai. Saugiausias pasirinkimas yra sveikų lapuočių medžių ir krūmų lapai, surinkti iš sodų, parkų ar miškų. Jie suyra į naudingą humusą, kuris gerina dirvožemį, maitina augalus ir padeda lysvėms bei vejoms. Lapai su ligų dėmėmis ar kenkėjų padaryta žala turėtų būti atmetami, taip pat ir graikinių riešutmedžių lapai, visžalių spygliuočių spygliai bei lėtai pūvantys lapai, pavyzdžiui, ąžuolo, kriaušės ir alksnio. Kai iš švarių lapų sukraunama patikima krūva, sodininkai gauna bendrą išteklių: pastovias, praktiškas trąšas ateinančiam sezonui, paruoštas po tinkamo kompostavimo ir drėgmės valdymo.






