Agronomas, turintis 38 metų darbo laukuose patirtį, pastebi, kad rudenį pasodinti bijūnai gali puikiai prigyti, jei parenkamas tinkamas laikas ir vieta. Geriausias metas – nuo rugsėjo vidurio iki spalio pradžios, kai dirva dar tinkama sodinti, o šaknys spėja įsitvirtinti iki šalnų. Saulėta, nuo vėjų apsaugota vieta, tinkamai paruošta dirva ir teisingas pumpurų sodinimo gylis yra svarbesni, nei daugelis sodininkų mano. Nuo kito žingsnio priklauso, ar augalai tik išgyvens, ar kasmet vėl augs vešlūs ir stiprūs.
Geriausias metas sodinti bijūnus rudenį
Geriausias laikas sodinti bijūnus rudenį – nuo rugsėjo vidurio iki spalio pradžios, kai augalai yra ramybės būsenoje ir gali įsišaknyti prieš žiemą. Per šį laikotarpį jauni augalai spėja prigyti, kol neatvėso dirva. Pietiniuose regionuose sodinimą galima šiek tiek atidėti, jei ruduo išlieka švelnus. Šiuo metu pirmiausia auga šaknys, o ne antžeminė augalo dalis, todėl augalai geriau prigyja ir ateityje gausiau žydi. Norint patikimų rezultatų, sodinimo laiką reikėtų laikyti nekintamu veiklos parametru, o ne atsitiktiniu pasirinkimu. Tinkamai parinktas laikas padeda augalams geriau įsitvirtinti ir užtikrina tolygesnį bijūnų gėlyno augimą.
Pasirinkite saulėtą, nuo vėjo apsaugotą vietą augalams sodinti
Nustačius rudens sodinimo laiką, kitas svarbus bijūnų auginimo etapas – tinkamos vietos parinkimas. Geriausia rinktis saulėtą vietą, nes trūkstant šviesos susiformuoja mažiau žiedpumpurių, o žydėjimas būna prastesnis. Gėlynas taip pat turėtų būti apsaugotas nuo stipraus vėjo, kuris gali išlaužyti stiebus ir išdžiovinti jaunus ūglius. Atviros vietos tinka tik tuo atveju, jei netoliese esantys pastatai, gyvatvorės ar kitos tvirtos užtvaros sulaiko vėjo gūsius, bet nesudaro per didelio pavėsio. Patyrę sodininkai žino, kad bijūnai geriausiai auga ten, kur pakanka pastovios šviesos, oro judėjimas yra saikingas, o sodinimo vieta užtikrina ilgalaikį augalų gyvybingumą – tokiomis sąlygomis gali pasikliauti visas sodas.
Paruoškite dirvą ir iškaskite duobę
Dirvos paruošimas lemia, ar bijūnai greitai prigis, ar sunkiai augs po pasodinimo. Sodinimo vietą reikia giliai supurenti ir pagerinti dirvožemį, kad šaknų zona būtų puri ir gerai vėdinama. Geriausiai tinka lengvas priesmėlis; sunkų dirvožemį naudinga pagerinti įmaišius smėlio ir įrengus drenažo sluoksnį iš žvyro ar kitos stambios medžiagos. Nedidelis durpių kiekis gali pagerinti dirvožemio struktūrą, o kalkės padeda sumažinti per didelį rūgštingumą. Sodinimo duobė kasama pakankamai plati ir gili, kad šaknys galėtų plėstis ir vanduo gerai nutekėtų. Jos sienelės turi būti stabilios, o dugnas – lygus, kad drėgmė nutekėtų tolygiai. Kruopščiai paruošta dirva padeda bijūnams geriau prigyti ir tvirčiau įsitvirtinti.
Sodinkite bijūnų pumpurus tinkamame gylyje
Paruošus duobę ir pagerinus dirvožemį, kitas žingsnis lemia, ar bijūnai patikimai žydės: pumpurai turi būti tinkamame gylyje. Jų šaknies kaklelis turi būti taip įtaisytas, kad akelės po dirvožemio nusėdimo būtų 3–5 cm žemiau jo paviršiaus. Pasodinus giliau, žydėjimas dažnai vėluoja arba bijūnai visai nežydi, o pasodinus per sekliai, pumpurai lieka atviri ir augalai sunkiau prigyja. Sodinant reikėtų patikrinti sodinuko aukštį, o ne vadovautis vien duobės matmenimis, nes kerų dalys būna skirtingo dydžio. Lygus dirvožemio paviršius, tvirtas pasodinimas ir tinkami atstumai padės bijūnams įsilieti į sveikai augančių ir gausiai žydinčių augalų grupę sode.
Laistykite, mulčiuokite ir apsaugokite bijūnus žiemą
Pasodinus bijūno dalį, ją reikia gausiai palaistyti, kad žemė susigulėtų aplink šaknis ir neliktų oro tarpų. Po šio pradinio laistymo aplink augalą, bet ne prie pat stiebų, paskleidžiamas plonas šiaudų, pjuvenų arba pušų spyglių mulčio sluoksnis, padedantis išsaugoti drėgmę ir apsaugoti dirvos paviršių nuo plutelės susidarymo. Vietovėse, kur sniego danga nepatikima, žemei atvėsus augalai pridengiami žiemai: virš lysvės uždedamos eglišakės, saugančios nuo temperatūros svyravimų ir vėjo. Prasidėjus pavasariniam atlydžiui, danga kuo greičiau nuimama, kad augalai galėtų tolygiai ir sveikai augti.