Šviežios žolelės paprastai greitai vysta ir vos per kelias dienas praranda savo ryškumą. Tačiau vienas kulinaras, pasitelkęs du paprastus būdus – druską ir šaltį – išsaugo baziliką, petražoles ir kitas gležnas žoleles tinkamas naudoti kelis mėnesius. Druska ištraukia drėgmę ir sustiprina skonį, o užšaldymas padeda išsaugoti spalvą ir aromatą. Procesas nesudėtingas, tačiau svarbiausia – pasirinkti tinkamiausias žoleles kiekvienam būdui ir žinoti, kaip jos išsilaiko įvairiuose patiekaluose.
Kodėl šviežios žolelės taip greitai vysta?
Šviežios žolelės greitai vysta, nes jų gležni lapeliai, nuskynus nuo augalo, sparčiai netenka drėgmės ir tampa pažeidžiami šilto oro bei šviesos. Ploni stiebai nebegali siurbti vandens iš šaknų, todėl bazilikas, petražolės ir krapai per kelias valandas suglemba, susisuka ir patamsėja.
Dėl pažeidimų tvarkant žoleles jos vysta dar greičiau, o likę nešvarumai ar drėgmė skatina gedimą. Bendroje virtuvėje tai svarbu: gyvybingos žolelės suteikia patiekalams jaukumo ir primena namus.
Kad jų skonis išliktų ryškus, žoleles reikia greitai atvėsinti, švelniai nusausinti ir laikyti taip, kad jos būtų kuo mažiau veikiamos oro ir karščio.
Kaip mėnesį išlaikyti žoleles druskoje sveikas
Druskos konservavimas – paprastas būdas išsaugoti gležnas žoleles, kad jos būtų tinkamos naudoti savaites, o ne dienas.
Pirmiausia jos nuplaunamos, tada visiškai nusausinamos, kad likusi drėgmė neskatintų gedimo. Tuomet lapeliai susmulkinami ir sudedami į švarų stiklainį, įberiant maždaug 20 gramų druskos 100 gramų žolelių.
Stiklainis sandariai uždaromas ir laikomas šaldytuve. Druska ištraukia vandenį, sustiprina aromatą ir padeda žolelėms išlikti ryškioms bei pikantiškoms. Tikėtis, kad jos mėnesiais išlaikys ką tik iš turgaus parsineštų žolelių savybes, nereikėtų, tačiau mėnesį jos patikimai išlaikys savo skonį.
Sandariai uždarytos ir laikomos šaldytuve, žolelės, veikiamos druskos, netenka drėgmės, jų aromatas sustiprėja, o jos išlieka ryškios kelias savaites.
Jos puikiai tinka salotoms, padažams ir kasdieniams patiekalams.
Kurios žolelės geriausiai užšąla?
Žolelės tvirtais lapais ir ryškiu skoniu paprastai geriausiai tinka šaldyti, ypač bazilikai, petražolės, krapai, laiškiniai česnakai ir kalendros. Jų spalva išlieka patraukli, o aromatas vis dar suteikia sriubai ar ryžių dubenėliui jaukumo ir pažįstamo skonio.
Garbanotosios petražolės ir krapai išlaiko švarų, pikantišką skonį; bazilikai suminkštėja, bet vis dar tinka padažams ir pesto. Galima šaldyti ir gležnas žoleles, tokias kaip peletrūnai, nors jų tekstūra labiau suprastėja.
Sumedėjusios žolelės, pavyzdžiui, rozmarinai ir čiobreliai, šaldymą pakelia ypač gerai ir tampa patikimais virtuvės pagalbininkais, kai šviežių žolelių ryšulėlių nebelieka.
Kaip užšaldyti žoleles formelėse arba maišeliuose
Kai žolelės nuplaunamos ir kruopščiai nusausinamos, jas galima susmulkinti arba palikti sveikas, tada sudėti į mažus šaldymo maišelius arba supilstyti į ledo kubelių formeles, kad būtų patogu naudoti porcijomis.
Maišeliuose lapelius reikėtų išlyginti, išspausti orą ir sandariai užsegti, kad jie būtų apsaugoti nuo šaldiklio nudeginimo.
Formelėse žoleles galima prilaikyti trupučiu vandens – taip susidarys dailūs kubeliai, patogūs naudoti skubant virtuvėje.
Sušalusios porcijos lengvai išimamos iš formelės ar maišelio, todėl virėjai visą sezoną turės po ranka įprastų, kvapnių žolelių.
Kaip gaminti su džiovintomis žolelėmis
Šaldytos ar sūdytos žolelės suteikia virtuvei ne tik patogumo – jos be didelių pastangų į kasdienius patiekalus įneša ryškų skonį.
Į troškinamas sriubas, troškinius ir padažus įdėtos baigiant virti, jos atskleidžia aromatą ir nepraranda savo savybių. Sūdytas žoleles geriausia trumpai perplauti arba naudoti mažiau kitų prieskonių, nes jos jau suteikia patiekalui sūrumo.
Šaldytas žoleles galima tiesiai iš formelės ar maišelio dėti į įkaitintą keptuvę, tirpintą sviestą ar sultinį. Omletuose, su keptomis daržovėmis ir grūdų dubenėliuose jos paprastą maistą paverčia jaukiu, pažįstamu ir kupinu šviežio sodo skonio.