Vasarą balkone ar terasoje išneštos pelargonijos, citrinmedžiai, fikusai ir kiti vazoniniai augalai dabar laukia svarbaus momento – grąžinimo į namus. Daugelis tai daro pagal kalendorių: „kai baigiasi rugsėjis“ ar „prieš pirmąsias šalnas“. Tačiau augalams svarbu ne data, o nakties temperatūra. Ir dažnai ji tampa pavojinga gerokai anksčiau, nei pasirodo pirmoji šalna ant žolės.
Svarbiausias skaičius – nakties minimumas
Daugumai kambarinių augalų kilmės šalis – tropikai ar subtropikai. Jiems pavojinga ne tik šalna, bet ir ilgesnis vėsumas. Todėl orientuotis reikia į žemiausią naktinę temperatūrą, o ne į dienos šilumą.
Bendra taisyklė: kai naktimis temperatūra ima stabiliai kristi žemiau 10–12 °C, didžiąją dalį kambarinių augalų laikas nešti vidun.
Pagal jautrumą augalus galima suskirstyti į kelias grupes:
- Labiausiai jautrūs (nešti, kai naktys žemiau 12–15 °C): tropiniai augalai – fikusai, monsteros, filodendrai, kalatėjos, dauguma orchidėjų, hibiskai. Jiems vėsios naktys sukelia lapų geltimą ir kritimą.
- Vidutiniškai jautrūs (žemiau 8–10 °C): citrusiniai augalai, papartis, gardenijos, dauguma sukulentų ir kaktusų, kurių dirvožemis vėsiu oru ilgai nedžiūsta.
- Atsparesni (žemiau 3–5 °C): pelargonijos, rozmarinas, lauras, oleandras, agapantai. Jie pakelia vėsias naktis, bet šalnos nepakenčia nė vienas.
Lietuvoje spalį nakties temperatūra dažnai krenta iki kelių laipsnių šilumos, o ir šalnos jau įprastos. Tad jei jūsų augalai dar lauke – geriausia juos įnešti artimiausiomis dienomis.
Kodėl nelaukti pirmosios šalnos
Net jei augalas nenušąla, ilgas vėsumas jį susilpnina. Šaknys vėsiame ir drėgname dirvožemyje blogiau sugeria vandenį, todėl padidėja puvinio rizika. Be to, staigus perėjimas iš šalto lauko į šiltą butą su šildymu augalui yra stresas – lapai gali masiškai nukristi. Kuo mažesnis temperatūrų skirtumas perkėlimo metu, tuo lengviau augalas prisitaiko.
Todėl geriausias pagalbininkas – lauko termometras. Kai pastebite, kad kelias naktis iš eilės temperatūra artėja prie ribos jūsų augalams, metas veikti.
Kaip neparsinešti kenkėjų
Didžiausia klaida – įnešti augalus į vidų jų nepatikrinus. Lauke ant jų galėjo apsigyventi amarai, skydamarės, voratinklinės erkės, o vazonuose – sraigės, skruzdės ar kitų vabzdžių lervos. Namuose, šiltame ir sausame ore, kenkėjai dauginasi greitai ir persikelia ant kitų augalų.
Prieš nešdami:
- Apžiūrėkite lapus iš abiejų pusių, ypač apatinę pusę ir lapkočių pažastis. Lipnios dėmės, smulkūs taškeliai ar plonas voratinklis – signalas.
- Nuplaukite augalą. Dušo srove ar purkštuvu nuplaukite lapus. Jei kenkėjų yra, naudokite muiluotą vandenį (ūkinio muilo tirpalą) ar parduotuvėse esančias biologines priemones.
- Patikrinkite vazono dugną ir drenažo angas. Galite trumpam pamerkti vazoną į kibirą vandens – vabzdžiai išlįs į paviršių.
- Nuvalykite vazono išorę ir lėkštelę.
- Pašalinkite nudžiūvusius lapus ir žiedus.
Karantinas namuose
Įneštus augalus verta pirmas 1–2 savaites laikyti atskirai nuo kitų kambarinių augalų – pavyzdžiui, kitame kambaryje ar ant atskiros palangės. Per šį laiką išryškės kenkėjai, kurių nepastebėjote. Jei viskas gerai, augalą galima perkelti į nuolatinę vietą.
Kaip palengvinti perkėlimą
- Pratinkite palaipsniui. Jei įmanoma, kelias dienas prieš galutinį įnešimą augalus nakčiai įneškite į vidų, o dieną vėl išneškite.
- Rinkitės šviesią vietą. Lauke augalai buvo įpratę prie daug šviesos. Namuose jiems tinkamiausios pietinės ar vakarinės palangės.
- Atokiau nuo radiatorių. Karštas ir sausas oras virš šildytuvo sausina lapus ir pritraukia voratinklines erkes.
- Mažinkite laistymą. Rudenį ir žiemą augalai auga lėčiau, todėl reikia mažiau vandens. Laistykite tik tada, kai viršutinis dirvožemio sluoksnis išdžiūsta.
- Netręškite. Iki pavasario dauguma augalų trąšų nebereikia – jos tik skatina silpnų, ištįsusių ūglių augimą.
Kaip atpažinti, kad augalui jau buvo per šalta
Kartais augalas spėja patirti šalčio stresą dar prieš įnešant. Požymiai pasirodo ne iš karto, o po kelių dienų ar net savaitės, todėl verta žinoti, į ką žiūrėti:
- Lapai tamsėja ir tampa permatomi, lyg būtų išmirkę. Tai pažeisti audiniai – juos reikia nukirpti iki sveikos dalies.
- Staiga pagelsta ir krenta apatiniai lapai. Dažna fikusų ir citrusų reakcija į vėsias naktis ir perkėlimą. Jei viršūnė sveika, augalas atsigaus per kelias savaites.
- Dirvožemis ilgai lieka šlapias, o stiebo pagrindas minkštėja. Tai puvinio pradžia. Tokį augalą reikia laikinai nelaistyti, o jei kvapas nemalonus – persodinti į sausą žemę, pašalinus pažeistas šaknis.
Pažeisto augalo nereikia iš karto tręšti ar persodinti „gaivinimui“ – tai tik papildomas stresas. Geriausia jam duoti šviesos, ramybės ir saikingo laistymo.
Citrusai ir kiti „pietiečiai“
Citrinmedžiai, mandarinai ir alyvmedžiai lietuviškuose namuose žiemą dažnai kenčia ne nuo šalčio, o nuo per didelės šilumos ir šviesos trūkumo. Jiems idealu vėsi, bet šviesi vieta – pavyzdžiui, šildomas įstiklintas balkonas ar laiptinė, kur temperatūra laikosi apie 10–15 °C. Šiltame kambaryje prie radiatoriaus jie ima mesti lapus. Jei kitos vietos nėra, padės augalų lempa ir drėgnų akmenėlių padėklas po vazonu.
Ką daryti su pelargonijomis
Pelargonijos – vienas mėgstamiausių lietuviškų balkonų augalų. Jas galima laikyti kaip kambarinius augalus šviesioje vietoje arba žiemai „užmigdyti“: apkarpyti trečdaliu ar perpus ir laikyti vėsioje, šviesioje vietoje, kur temperatūra apie 10–15 °C, retai laistant. Pavasarį tokios pelargonijos greitai atsigauna ir gausiai žydi.
Tad žvilgtelėkite į termometrą jau šį vakarą – jei naktį jis rodys mažiau nei 10 °C, rytoj verta pradėti nešimo darbus.