Nukritus lapams sodas atrodo beveik tuščias. Tačiau būtent tuo metu ant medžių gerai matosi tai, kas vasarą slėpėsi po tankiais lapais: dėmės ant žievės, samanos, kerpės ir grybinių ligų pėdsakai.
Todėl daug sodininkų vėlyvam rudeniui planuoja purškimą geležies sulfatu, dar vadinamu geležies vitrioliu. Tačiau svarbu suprasti, kam ši priemonė skirta, kada ją naudoti ir kokių klaidų vengti.
Kam purškiami medžiai geležies sulfatu
Geležies sulfatas sodininkystėje pirmiausia naudojamas žievei apdoroti ir kai kurių grybinių infekcijų sukėlėjų žiemojančiam kiekiui sumažinti. Taip pat jis gali padėti kovoti su samanomis ir kerpėmis, kurios dažnai apaugina senų medžių kamienus ir šakas.
Be to, geležies sulfatas kartais naudojamas kaip geležies šaltinis augalams, kuriems trūksta šio elemento – tuomet lapai gelsta, o gyslos lieka žalios (chlorozė). Tačiau tam naudojami visiškai kitokie, daug silpnesni tirpalai.
Svarbu atsiminti: geležies sulfatas nėra universali priemonė nuo visų ligų ir kenkėjų. Nereikėtų purkšti juo viso sodo vien todėl, kad „taip įprasta kas metus“. Pirmiausia reikia įvertinti, ar toks apdorojimas iš tiesų reikalingas.
Kada geriausia purkšti
Rudeniniam apdorojimui rinkitės laikotarpį, kai pagrindinė lapų dalis jau nukritusi, o medžiai perėjo į ramybės būseną. Lietuvoje tai paprastai lapkritis.
Geriausia dirbti sausą, nevėjuotą dieną, kai oro temperatūra išlieka teigiama, o artimiausiu metu nežadamas lietus. Lietus tirpalą nuplaus, o šaltyje jis prastai veikia.
Prieš purškimą verta paruošti sodą:
- surinkite po medžiais nukritusius lapus ir supuvusius vaisius – juose žiemoja daug ligų sukėlėjų;
- apžiūrėkite kamienus;
- atsargiai pašalinkite atmirusią žievę, jei ji lengvai atsilupa.
Tik po to galima pereiti prie purškimo.
Kiek geležies sulfato pilti į vandenį
Viena dažniausių klaidų – visiems sodo medžiams ruošti vienodai stiprų tirpalą. Iš tiesų reikalinga koncentracija priklauso nuo kultūros, augalo būklės, apdorojimo tikslo ir konkretaus preparato. Pavyzdžiui, kauleniniai vaismedžiai (vyšnios, slyvos, abrikosai) paprastai jautresni nei obelys ir kriaušės.
Todėl dozę nustatykite pagal gamintojo instrukciją ant pakuotės ir savavališkai jos nedidinkite.
Paruoštu tirpalu tolygiai apipurkškite kamieną ir šakas, neleisdami skysčiui gausiai varvėti. Tirpalą ruoškite plastikiniame ar emaliuotame inde – metaliniame vyks cheminė reakcija.
Dirbdami būtinai mūvėkite apsaugines pirštines ir akinius. Geležies sulfatas dirgina odą ir akis, o ant akmens trinkelių, terasos lentų ar fasado palieka sunkiai pašalinamas rūdžių spalvos dėmes – juos verta uždengti.
Ko nedaryti
Nepurkškite koncentruotu tirpalu medžių, ant kurių dar daug žalių lapų. Tai gali nudeginti lapus ir pažeisti augalą.
Nemaišykite preparato su kalkėmis ar kitomis priemonėmis atsitiktinai, jei toks mišinys nenumatytas instrukcijoje.
Nedarykite tirpalo stipresnio „dėl patikimumo“. Viršyta rekomenduojama koncentracija negarantuoja geresnio rezultato, tačiau padidina riziką pažeisti medį.
Nemanykite, kad nupurškus ligoto medžio priežiūra baigta. Sanitarinis genėjimas, pažeistų vaisių ir lapų surinkimas bei tinkama sodo priežiūra lieka ne mažiau svarbūs.
Kuo skiriasi geležies ir vario sulfatas
Daug kas painioja šias dvi priemones. Geležies sulfatas yra žalsvai melsvos spalvos, vario sulfatas (mėlynasis akmenėlis) – ryškiai mėlynas. Vario sulfatas dažniau naudojamas grybinėms ligoms, ypač ruošiant Bordo mišinį, o geležies – samanoms, kerpėms ir žievei apdoroti. Jų dozės ir paskirtis skiriasi, todėl visada skaitykite, ką tiksliai perkate.
Ką dar verta padaryti sode rudenį
Purškimas – tik viena sodo paruošimo žiemai dalis. Ne mažiau naudingi ir kiti darbai:
- Kamienų balinimas. Vėlyvą rudenį kamienus ir storųjų šakų pagrindus verta nubalinti specialiais sodo dažais ar kalkių tirpalu. Balta spalva atspindi saulę ir apsaugo žievę nuo įtrūkimų, kai vasario–kovo dienomis saulė įkaitina kamieną, o naktį spaudžia šaltis.
- Apsauga nuo graužikų. Jaunų medelių kamienus apjuoskite tinkleliu ar specialia apsaugine juosta – kiškiai ir pelės žiemą mielai graužia jauną žievę.
- Laistymas prieš žiemą. Jei ruduo buvo sausas, gausiai palaistykite medžius prieš įšąlant žemei. Drėgna dirva įšąla lėčiau, o medis į žiemą eina geriau aprūpintas vandeniu.
- Sanitarinis genėjimas. Išpjaukite sausas, nulūžusias ir ligų pažeistas šakas. Didesnes žaizdas užtepkite sodo tepalu.
Kaip laikyti likusį preparatą
Geležies sulfatas sugeria drėgmę ir sukietėja, todėl likusius miltelius laikykite sandariai uždarytoje pakuotėje, sausoje vietoje, vaikams ir gyvūnams nepasiekiamoje vietoje. Paruošto tirpalo nelaikykite – jį reikia sunaudoti tą pačią dieną. Likučių nepilkite į kanalizaciją ar šalia vandens telkinių.
Ar geležies sulfatas tinka vejai
Taip, geležies sulfatas naudojamas ir samanoms vejoje naikinti. Apdorotos samanos per kelias dienas pajuoduoja, po to jas reikia išgrėbti. Tačiau tai tik laikinas sprendimas: samanos atsiranda dėl per rūgščios, užmirkusios ar pavėsingos dirvos, todėl be priežasčių šalinimo jos sugrįš.
Svarbiausia rudens apdorojimo taisyklė
Geležies sulfatas gali būti naudinga priemonė ruošiant sodą žiemai, bet tik tada, kai jis naudojamas pagal paskirtį. Neskubėkite purkšti visų medžių iš eilės. Pirmiausia juos apžiūrėkite, nustatykite apdorojimo tikslą ir atidžiai perskaitykite preparato instrukciją.
Tinkama sodo priežiūra – tai ne tik purškimas, bet ir laiku atliktas tvarkymas, genėjimas bei dėmesys kiekvieno medžio būklei. Tada pavasarį sodas pasitiks sveikesnis ir švaresnis.