Kol vieni daržininkai rudenį jau baigia visus darbus ir padeda įrankius iki pavasario, kiti dar eina į lysves. Ir ne veltui: kai kurias kultūras galima pasėti vėlyvą rudenį, kad pavasarį jos pabustų vienos pirmųjų. Toks poželminis sėjimas leidžia išnaudoti tirpstančio sniego drėgmę ir gauti derlių 2–3 savaitėmis anksčiau.
Svarbiausia – teisingai pasirinkti laiką. Ir atsiminti, kad ne visos kultūros sėjamos tuo pačiu metu: morkų ir žalumynų sėklos turi išgulėti žemėje iki pavasario nesudygusios, o žieminis česnakas ir svogūnai, priešingai, turi spėti įsišaknyti iki didelių šalčių.
1. Morkos
Morkos sėjamos į šaltą dirvą, kai sėklos jau nebespės sudygti iki šalčių. Pavasarį jos pasinaudos žemėje likusia tirpsmo vandens drėgme ir esant palankioms sąlygoms sudygs anksčiau nei pavasarinės sėjos.
Poželminei sėjai sėklų paprastai imama šiek tiek daugiau, nes dalis jų gali neperžiemoti. Rinkitės ankstyvąsias ar specialiai poželminei sėjai tinkančias veisles – tokios morkos geriausios valgyti vasarą, o ne ilgam laikymui.
2. Petražolės
Petražolių sėklos pavasarį dygsta gana lėtai, todėl poželminė sėja padeda gauti žalumynų anksčiau. Petražolės atsparios šalčiui, o jų sausos sėklos gali peržiemoti dirvoje ir sudygti atsiradus tinkamoms sąlygoms.
3. Krapai
Krapai dažnai puikiai dauginasi savaime: rudenį nubyrėjusios sėklos žiemoja žemėje, o pavasarį sudygsta. Todėl juos galima pasėti ir specialiai prieš žiemą. Tik neskubėkite: jei ruduo ilgai bus šiltas ir sėklos sudygs, jauni daigai po šalnų gali žūti.
4. Špinatai
Špinatai gerai jaučiasi vėsiu oru, todėl tinka vėlyvai rudens sėjai. Pavasarį sėklos pradės dygti vos tik dirvos temperatūra ir drėgmė taps palankios, ir pirmuosius lapelius galėsite skinti anksčiau nei po įprastos pavasarinės sėjos.
5. Šalčiui atsparios salotos
Kai kurias salotų veisles taip pat galima pabandyti pasėti vėlyvą rudenį. Rinkitės šalčiui atsparias veisles. Sėklos išgulės žemėje iki pavasario ir pradės dygti, kai dirvos temperatūra taps tinkama.
6. Rūgštynės
Rūgštynės – dar viena šalčiui atspari kultūra, kurią galima pasėti rudenį. Poželminės sėjos metu sėklos natūraliai „atšąla“, o pavasarį, susidarius palankioms sąlygoms, sudygsta. Rūgštynės – daugiametis augalas: gerai įsišaknijusios jos kasmet atauga pavasarį ir duoda ankstyvų žalumynų žaliai sriubai.
7. Svogūnų sėjinukai
Rudens sodinimui rinkitės sveikus, smulkius sėjinukus ir žiemai tinkamas veisles. Juos sodinkite maždaug 2–3 savaites iki pastovių šalčių. Per tą laiką svogūnėliai turi spėti išauginti šaknis, bet neturi pradėti aktyviai auginti žalių laiškų. Pavasarį tokie svogūnai greitai pabunda.
8. Žieminis česnakas
Žieminis česnakas – tikra rudens daržo klasika. Skiltelės sodinamos iki žemės įšalo, paliekant pakankamai laiko įsišaknyti, bet ne užauginti aukštų laiškų. Lietuvoje dažniausiai tai rugsėjo pabaiga – spalio vidurys. Tinkamai pasodintas česnakas gerai žiemoja, o pavasarį vienas pirmųjų pradeda augti.
Kada sėti Lietuvoje
Poželminė sėja atliekama ne pagal kalendorių, o pagal orus. Dirva jau turi būti atvėsusi, o ilgo atšilimo ateityje neturėtų būti. Lietuvoje morkos, petražolės, krapai, špinatai ir salotos dažniausiai sėjamos lapkritį, kai dienos temperatūra laikosi apie 0…+2 °C, o dirvos paviršius jau pradeda kietai įšalti naktimis. Kai kurie daržininkai sėja net ant lengvai įšalusios žemės.
Pagrindinė klaida – sėti per anksti
Dažniausia poželminės sėjos klaida – skubėjimas. Jei po sėjos grįžta ilgas atšilimas, sėklos gali sudygti, o jauni daigai po šalčių žūsta. Todėl daugumai kultūrų geriau sulaukti pastovaus atšalimo.
Kiek sėklų sėti
Poželminei sėjai sėklų paprastai imama 20–30 % daugiau nei pavasarį, nes dalis jų neišgyvena žiemos: jas gali sulesti paukščiai, išplauti atodrėkio vanduo ar pažeisti šalčiai. Pavasarį, jei sudygs per tankiai, daigus tiesiog išretinsite – tai lengviau nei laukti, kol išdygs pavėluotai pasėtos sėklos.
Kur rinktis vietą
Poželminei sėjai rinkitės aukštesnę, lygią lysvę, kur pavasarį greičiau nutirpsta sniegas ir nesikaupia vanduo. Žemumose, kur pavasarį telkšo balos, sėklos gali sutrūnyti. Taip pat geriau, jei lysvė būtų apsaugota nuo stiprių vėjų, kurie žiemą nupusto sniegą – sniegas yra geriausia sėklų apsauga.
Pavasarį, kai tik nutirpsta sniegas, lysvę verta uždengti agroplėvele – dirva greičiau įšils, ir daigai pasirodys dar kelias dienas anksčiau.
Kaip pasiruošti
- Lysves paruoškite iš anksto, kol žemė dar neįšalusi: sukaskite ar supurenkite, išlyginkite paviršių ir padarykite vageles.
- Atskirai pasidėkite sausos, purios žemės sėkloms užberti – sėjos metu žemė lysvėje jau gali būti šlapia ar sušalusi. Ją laikykite kibire ar maiše po stogu.
- Sėklų nemirkykite. Jos turi likti sausos, kad nepradėtų dygti per anksti.
- Po sėjos nelaistykite. Išbrinkusios sėklos gali pradėti dygti per atodrėkį.
- Užmulčiuokite. Nusistovėjus šalčiams lysvę galima uždengti plonu durpių, komposto ar sausų lapų sluoksniu.
Kelios valandos darbo vėlyvą rudenį pavasarį atsiperka su kaupu – ankstyvi pirmieji žalumynai ir daržovės iš savo lysvės, kol kiti dar tik pradeda sėjos sezoną.