Serenčiai – „auksinė vaistinėlė“ iš gėlyno: kodėl juos verta rinkti ir džiovinti rudenį

Serenčiai auga beveik prie kiekvieno kaimo namo, bet daugelis ilgą laiką juos laiko tik gražiomis rudens gėlėmis. Iš tiesų serenčių žiedlapiai džiovinami, naudojami kulinarijoje ir kvapniems gėrimams. O dar šios ryškios gėlės gali tapti tikromis pagalbininkėmis darže.

Kuo įdomūs serenčiai

Serenčiuose yra natūralių augalinių junginių, tarp jų flavonoidų ir karotinoidų – liuteino ir zeaksantino. Taip pat žieduose yra eterinių aliejų. Būtent todėl serenčiai nuo seno naudojami ne tik kaip dekoratyvinis augalas.

Įdomu tai, kad liuteinas, išgaunamas iš serenčių žiedų, plačiai naudojamas maisto pramonėje kaip natūralus geltonas dažiklis.

Serenčių arbata

Vienas paprasčiausių džiovintų žiedlapių panaudojimo būdų – kvapnus žolelių gėrimas. Jam reikės:

  • 2–3 serenčių žiedų arba 1 v. š. sausų žiedlapių;
  • 500 ml karšto vandens.

Žiedus užpilkite vandeniu, uždenkite ir palikite apie 15–20 minučių. Jei norite, į šiltą gėrimą įdėkite šaukštelį medaus. Arbata būna gintaro spalvos, šiek tiek aitroko, prieskoninio skonio.

Maistui naudokite tik valgomąsias serenčių rūšis ir veisles, kurios nebuvo purškiamos pavojingomis cheminėmis priemonėmis. Žiedų, pirktų sodo prekių parduotuvėje kaip dekoratyviniai augalai vazonuose, maistui geriau nenaudoti – juos dažnai purškia preparatais, neskirtais valgomiems augalams.

Natūralus prieskonis vietoje šafrano

Šis būdas ypač patinka tiems, kurie mėgsta eksperimentuoti virtuvėje. Išdžiovintus žiedlapius galima gerai susmulkinti ir naudoti kaip prieskonį. Gruzijoje jie žinomi kaip „imeretinis šafranas“ ir yra svarbi kai kurių tradicinių patiekalų dalis.

Nedidelį kiekį tokių miltelių galima dėti į:

  • ryžius;
  • sriubas;
  • padažus;
  • naminę tešlą;
  • daržovių patiekalus.

Žiedlapiai suteikia maistui gražų auksinį atspalvį ir būdingą prieskoninį aromatą. Pradėkite nuo žiupsnelio – skonis gana intensyvus.

Kada rinkti serenčius

Ruošimui rinkitės sausą saulėtą dieną. Geriau palaukti, kol visiškai išdžius ryto rasa. Rinkite sveikus, visiškai išsiskleidusius žiedus be pažeidimų. Žiedynus atsargiai nukirpkite žirklėmis arba nuskinkite rankomis.

Lietuvoje serenčiai žydi iki pirmųjų šalnų, todėl spalis – paskutinis laikas juos surinkti. Po šalnos žiedai paruduoja ir ruošimui nebetinka.

Kaip teisingai išdžiovinti

Surinktus žiedus išdėliokite plonu sluoksniu ant švaraus popieriaus ar audinio. Džiovinti geriausia:

  • pavėsyje;
  • be tiesioginės saulės – ji išblukina spalvą;
  • sausoje vietoje;
  • su geru vėdinimu.

Džiovinimas paprastai trunka 1–2 savaites. Žiedai paruošti, kai žiedlapiai trupa tarp pirštų. Galima džiovinti ir orkaitėje ar džiovyklėje žemoje, iki 40 °C temperatūroje.

Visiškai išdžiūvusius žiedus sudėkite į švarų sausą stiklainį ar popierinį maišelį. Laikykite tamsioje ir sausoje vietoje. Taip jie išlaiko spalvą ir aromatą iki kito sezono.

Serenčiai – pagalbininkai darže

Štai dar viena priežastis mėgti šias gėles. Serenčiai dažnai sodinami šalia daržovių ir lysvių kraštuose. Jų būdingas kvapas gali veikti kai kuriuos vabzdžius, o šaknys išskiria medžiagų, kurios, tyrimų duomenimis, gali mažinti kai kurių dirvos nematodų kiekį. Todėl serenčiai jau seniai naudojami mišriuose sodinimuose.

Kitais metais verta pasodinti serenčių ne tik prie namo, bet ir tarp lysvių – pavyzdžiui, šalia pomidorų, kopūstų ar braškių. Be to, rudenį nupjautus serenčių stiebus galima įkasti į dirvą – jie suyra ir praturtina žemę.

Iš savo žiedų galima ir susirinkti sėklų: palikite kelis žiedynus visiškai išdžiūti ant augalo, tada išimkite juodas pailgas sėklas ir laikykite popieriniame vokelyje iki pavasario.

Kaip atskirti serenčių rūšis

Lietuvos gėlynuose dažniausiai auga trys serenčių rūšys. Status serentis – aukštas, su dideliais, tankiais, dažniausiai geltonais ar oranžiniais žiedynais. Atlošęs serentis – žemesnis, su smulkesniais, dažnai dvispalviais, rudai oranžiniais žiedais. Plonalapis serentis – visai smulkiais žiedeliais ir švelniu citrusiniu kvapu, kurio žiedai dažniausiai ir naudojami virtuvėje.

Imeretinis šafranas gaminamas iš kitos rūšies – vaistinio serenčio (dar vadinamo imeretiniu), kuris Lietuvoje auginamas rečiau. Tačiau ir įprastų gėlyno serenčių žiedlapius galima naudoti maisto spalvinimui nedideliais kiekiais.

Serenčiai gėlyne kitąmet

Serenčiai – vienmečiai augalai, Lietuvoje jie sėjami į daigynus balandį, o į lauką sodinami gegužės pabaigoje, kai praeina šalnos. Jie nereiklūs dirvai, mėgsta saulę ir gausiai žydi visą vasarą iki pat rudens šalnų. Kad žydėtų ilgiau, reguliariai skinkite nužydėjusius žiedynus.

Serenčiai ir bitės

Serenčiai traukia bites, kamanes ir drugelius vėlyvą rudenį, kai kitų žiedų jau beveik nebėra. Todėl gėlynas su serenčiais naudingas ne tik daržui, bet ir apdulkintojams. Rinkdami žiedus ruošimui, palikite dalį augalų žydėti – vabzdžiai bus dėkingi.

Svarbu žinoti

Net natūralūs augalai tinka ne visiems. Serenčiai gali sukelti alerginę reakciją, ypač esant alergijai astrinių šeimos augalams (pvz., ramunėms, kiečiams). Kai kuriems žmonėms jų sultys gali sudirginti odą, todėl jautrios odos turintiems verta rinkti žiedus su pirštinėmis.

Nėščiosioms, žindyvėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ar nuolat vartojantiems vaistus prieš vartojant žolelių arbatas geriau pasitarti su gydytoju.

Taigi neskubėkite išrauti serenčių po žydėjimo. Dalį žiedų galima išdžiovinti – ir paprastas rudens gėlynas padovanos kvapnų naminį ruošinį.

By Aivaras