Kai kurie augintojai vis dar tvirtina, kad keli surūdiję vinys, įkalti į obels kamieną, gali padėti atgaivinti prastai derančią obelį. Idėja paprasta: nedidelis stresas gali paskatinti medį skirti daugiau energijos žiedams ir obuoliams, o ne papildomiems lapams auginti. Tačiau laikas, medžio amžius ir vinių vieta yra svarbesni, nei leidžia manyti liaudies išmintis. Neatsargiai taikomas šis metodas gali padaryti daugiau žalos nei naudos, todėl iš tiesų reikia klausti, ar jis tinka konkrečiam medžiui.
Kodėl jūsų obelis nustojo vesti vaisius?
Subrendusi obelis gali nustoti derėti dėl kelių praktinių priežasčių, įskaitant prastą būklę, su amžiumi susijusį silpnėjimą arba tai, kad energija skiriama pernelyg vešliam lapų ir šakų augimui, o ne vaisiams.
Sodininkai dažnai tai pastebi po kelerių metų gausaus derliaus. Netinkamas genėjimas, per didelis pavėsis, žiemos pažeidimai, sausra, vabzdžiai ir ligos taip pat gali sumažinti žydėjimą ir vaisių užmezgimą.
Kai kuriais atvejais medis vis dar atrodo vešlus, tačiau savo išteklius skiria ne obuoliams auginti. Atidžiai apžiūrėjus šakas, lapus ir pumpurus, galima nustatyti priežastį.
Kai pagrindinė problema nustatyta, tolesni veiksmai tampa paprastesni visai sodininkų bendruomenei.
Kaip surūdijusios vinys gali padėti obeliai
Viena sena sodininkystės praktika teigia, kad surūdijusios vinys gali padėti obeliai vėl pradėti derėti, sukeldamos lengvą streso reakciją kamiene.
Manoma, kad nedidelis pažeidimas gali paskatinti medį nukreipti energiją nuo perteklinio lapijos augimo į žiedų ir obuolių mezgimą. Dažnai paminima ir rūdžių nauda, nes aplink žaizdą jos gali suteikti šiek tiek geležies pėdsakų.
Šį metodą taikantys sodininkai paprastai laiko jį paprasta tradicine priemone, skirta sveikam, bet nederančiam medžiui. Tai nėra universalus sprendimas, tačiau kai kurie augintojai jį laiko bendromis sodininkystės žiniomis.
Kada įkalti vinis į obelį
Šios senos praktikos laikas svarbus ne mažiau nei pačios vinys.
Sodininkai paprastai renkasi laikotarpį, kai medis jau yra aktyvaus augimo fazėje, yra sveikas, bet dar neužmezgęs gausaus derliaus. Dažniausiai tinkamiausias metas yra vėlyvas pavasaris arba vasaros pradžia, nes medžio sultys tuo metu aktyviai teka ir jis gali lengviau reaguoti.
Kamienas jau turėtų būti pakankamai tvirtas, kad atlaikytų šį metodą. Jį geriausia taikyti brandžioms obelims, kurios kurį laiką nedera, o ne jauniems medžiams, dar tik formuojantiems savo struktūrą.
Palaukus, kol nusistovės orai, medžiui bus lengviau ištverti šią intervenciją.
Kaip saugiai naudoti surūdijusias vinis
Surūdijusias vinis reikia naudoti atsargiai: į kamieną įkalti tik kelias ir negiliai, kad nebūtų padaryta didelė žala.
Sodininkas turėtų pasirinkti švarias, tvirtas vinis su paviršinėmis rūdimis, tada atsargiai įkalti jas į sveiką medieną, vengdamas kalti giliai ir vinis kalti pernelyg arti viena kitos. Kiekvieną vinį reikėtų įkalti nedideliu kampu ir palikti vietoje jos nesukiojant.
Rinkitės švarias, tvirtas vinis su paviršinėmis rūdimis ir atsargiai įkalkite jas į sveiką medieną.
Dirbant reikėtų saugoti rankas, įrankius ir rankoves. Aplink vinių kalimo vietas žievės nereikėtų be reikalo skaldyti.
Šis atsargus būdas padeda patyrusiems augintojams laikytis tradicinės praktikos, kartu tausojant medį ir sodo bendruomenę.
Kokio derliaus tikėtis
Po kelių vegetacijos sezonų sveika obelis gali reaguoti suformuodama daugiau žiedų ir subrandindama gausesnį derlių, nors rezultatai pasirodo ne iš karto.
Sodininkai turėtų tikėtis laipsniškų pokyčių, o ne staigaus derliaus padidėjimo per naktį. Kai kuriems medžiams šis metodas gali padėti sumažinti perteklinį vegetatyvinį augimą ir paskatinti vaisinių šakelių formavimąsi.
Kitų medžių poveikis gali būti menkas arba jo gali visai nebūti, ypač jei medis jau yra nusilpęs, serga ar yra netinkamai genimas. Svarbu atidžiai stebėti.
Jei medis auga gerai prižiūrimame sode, kantriai rūpinantis juo kiekvieną sezoną ir nuosekliai prižiūrint, gali pagausėti žiedų ir pagerėti derlius.