Pelargonija, kurią daugelis vadina tiesiog snapučiu ar „geranija“, – vienas populiariausių kambarinių augalų Lietuvoje. Ji nereikli, ilgai žydi ir lengvai pakelia karštį. Tačiau daug šeimininkių susiduria su ta pačia bėda: lapai gelsta, pumpurai nukrenta, o pats augalas atrodo silpnas ir suglebęs.
Internete gausu „stebuklingų“ tręšimo receptų, kurie neva akimirksniu atgaivina augalą. Elena juos visus išbandė. Ir priėjo išvadą, kad gausaus žydėjimo paslaptis daug paprastesnė.
Ar tiesa, kad krakmolas padeda pelargonijai?
Vienas populiariausių namų receptų – krakmolo tirpalas:
- 1 a. š. krakmolo
- 1 l šilto vandens
- 1 a. š. medaus arba cukraus
Šiuo tirpalu nedideliu kiekiu palaistomas augalas po šaknimi.
Svarbu suprasti: krakmolas nėra visavertė trąša. Jis nepakeičia mineralinio tręšimo, nors gali šiek tiek pamaitinti dirvos mikroorganizmus. Todėl po tokio laistymo augalas kartais iš tiesų atrodo kiek gaivesnis. Tačiau cukrus ir medus vazone taip pat gali pritraukti musytes ir skatinti pelėsį, todėl tokį „tręšimą“ verta naudoti retai.
Lauro lapai ir cinamonas – nauda ar mitas?
Dar viena populiari priemonė – lauro lapų ir cinamono antpilas:
- 2–3 lauro lapus užpilkite 500 ml verdančio vandens
- palaikykite 30 minučių
- įberkite 0,5 a. š. cinamono
- praskieskite vandeniu iki 1 litro
Šiuo antpilu galima palaistyti žemę ar lengvai apipurkšti lapus. Cinamonas turi silpnų natūralių antiseptinių savybių, o lauro lapuose yra eterinių aliejų, todėl toks tirpalas kartais padeda sumažinti musyčių ar nemalonaus kvapo vazone. Tačiau per dažnas naminių antpilų naudojimas gali pakenkti šaknims.
Pagrindinė lapų geltimo priežastis – ne trąšų trūkumas
Dažniausia problema – netinkamas laistymas. Pelargonija nemėgsta:
- nuolat šlapios žemės;
- stovinčio vandens lėkštelėje;
- šaltų šaknų;
- drėgmės pertekliaus.
Kai žemė neišdžiūsta, šaknys pradeda pūti, o lapai gelsta dar labiau. Taisyklė paprasta: laistykite saikingai, tik kai išdžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis. Rudenį ir žiemą – dar rečiau.
Ko pelargonijai reikia, kad gausiai žydėtų
- Daug šviesos. Geriausia pietinė ar vakarinė palangė. Tamsioje vietoje augalas ištįsta ir nežydi.
- Šilumos, bet ne karščio prie radiatoriaus.
- Reguliariai šalinkite nužydėjusius žiedus – tada augalas nešvaisto jėgų sėkloms.
- Lengvos, pralaidžios žemės su drenažu vazono dugne.
- Tręšimo kas 2–3 savaites žydėjimo laikotarpiu, geriausiai – trąšomis žydintiems augalams, kuriose daugiau kalio ir fosforo.
Gausiai žydėdamas augalas sunaudoja daug jėgų. Jei jam trūksta maisto medžiagų ar vandens, pumpurai pradeda kristi.
Paslaptis, kurią žino patyrusios šeimininkės
Pelargonija mėgsta ankštus vazonus. Jei vazonas per didelis, augalas augina šaknis ir lapus, o ne žiedus. Todėl gausiam žydėjimui geriau rinktis kompaktišką vazoną – tik šiek tiek didesnį už šaknų gumulą.
Taip pat verta reguliariai šalinti sausus lapus ir nugnybti ūglių viršūnėles. Tai skatina naujų šoninių ūglių augimą, o kartu – ir daugiau žiedynų.
Rudenį ir žiemą
Rudenį pelargonijas, kurios vasarą augo balkone, verta apkarpyti trečdaliu ir laikyti šviesioje, vėsesnėje vietoje (apie 12–15 °C), retai laistant. Taip augalas pailsi, o pavasarį atsigauna ir pražysta gausiau. Tręšti žiemą nereikia.
Kodėl krenta pumpurai
Jei pelargonija išaugina pumpurus, bet šie nukrenta neprasiskleidę, priežastys dažniausiai yra kelios:
- Augalas buvo perkeltas ar pasuktas. Pelargonijos nemėgsta, kai jų vieta keičiama žydėjimo metu – pumpurai gali nubyrėti per kelias dienas.
- Staigus temperatūros pokytis – pavyzdžiui, po vėsaus balkono įnešus į šiltą kambarį prie radiatoriaus.
- Per sausas oras šildymo sezono metu. Purkšti pelargonijos lapų nereikia – jie plaukuoti ir nuo vandens gali pradėti pūti, bet vazoną verta laikyti atokiau nuo karšto oro srauto.
- Trūksta šviesos. Rudenį ir žiemą Lietuvoje šviesos labai mažai, todėl pumpurai dažnai nebeišsivysto.
Kaip pasidauginti pelargonijas
Rudenį apkarpant augalą lieka daug ūglių viršūnių, kurias lengva įšaknydinti. Nupjaukite 7–10 cm ilgio ūglį, nuskinkite apatinius lapus, palikite pjūvį pusvalandį apdžiūti ir įsodinkite į drėgną, purią žemę su smėliu. Uždengti nereikia – pelargonija drėgnoje „šiltnamio“ aplinkoje greičiau pūva. Po 2–4 savaičių auginys įsišaknija, o pavasarį jau turėsite naujų žydinčių augalų.
Kokią žemę rinktis
Pelargonijoms tinka puri, gerai vandenį praleidžianti žemė. Galima pirkti specialų substratą pelargonijoms arba universalią gėlių žemę sumaišyti su perlitu ar stambiu smėliu (maždaug 3:1). Per riebi, durpinga žemė ilgai laiko drėgmę – augalas augina lapus, o ne žiedus. Vazono dugne būtinas drenažo sluoksnis ir angos vandeniui nutekėti.
Persodinti pelargonijas geriausia pavasarį, kai baigiasi ramybės laikotarpis. Naujas vazonas turėtų būti tik 1–2 cm didesnio skersmens nei senasis.
Išvada
Naminiai priedai su krakmolu, lauro lapais ar cinamonu gali būti nebent nedidelis papildymas. Svarbiausia sveiko augalo paslaptis – teisingas laistymas, daug šviesos ir saikingas tręšimas. Neužliekite vazono, duokite augalui pakankamai saulės, ir pelargonija atsilygins tamsiai žaliais lapais bei gausiu žydėjimu beveik be pertraukų.