Sekmadienis, lapkričio 22 d.☁️ Vilniuje 2 °C

Vynuogių neskubėčiau lenkti prie žemės: prieš dengdamas žiemai patikrinčiau 3 požymius

Kada ir kaip dengti vynuoges žiemai Lietuvoje: kaip atpažinti sumedėjusius vynmedžius, kada juos lenkti, kuo uždengti ir kokių klaidų vengti.

Vynuogių neskubėčiau lenkti prie žemės: prieš dengdamas žiemai patikrinčiau 3 požymius

Lietuvoje vynuogių augina vis daugiau sodininkų. Dalis veislių žiemoja ir be dangos, bet daugumai jautresnių veislių žiemos apsauga būtina. Ir čia dažniausiai suklystama ne dėl dengimo būdo, o dėl laiko: vynmedžius uždengia per anksti arba per vėlai.

Kodėl skubėti nereikia

Vynmedžiams prieš žiemą reikia „užsigrūdinti“. Kelios lengvos šalnos, kai temperatūra naktį nukrenta iki -2…-4 °C, padeda augalui pasiruošti šalčiams. Jei vynmedžius uždengsite per anksti, šiltomis dienomis po danga kaupsis drėgmė, atsiras pelėsis ir puvinys.

Per vėlai irgi blogai. Sušalusi vynmedžio mediena tampa trapi ir lenkiant gali lūžti, o stiprūs šalčiai pažeidžia pumpurus dar iki uždengimo.

3 požymiai, kad jau metas

1. Lapai nukritę. Dauguma lapų turi būti nukritę arba lengvai nubyrantys. Tai ženklas, kad augalas baigė vegetaciją.

2. Ūgliai sumedėję. Šių metų ūgliai turi būti rudi, kieti, o ne žali. Žalios ūglių viršūnės žiemos neištvers, todėl genint jas verta nupjauti iki sumedėjusios dalies. Patikrinti paprasta: sumedėjęs ūglis lenkiamas spyruokliuoja, o žalias – linksta minkštai.

3. Orai atvėso. Naktimis jau būna nedidelių šalnų, o dienos temperatūra laikosi apie 0–5 °C. Lietuvoje tai dažniausiai būna lapkričio antroje pusėje.

Prieš lenkiant – genėjimas

Prieš dengiant vynmedžius verta nugenėti. Pašalinami nesumedėję, ploni ir pažeisti ūgliai, taip pat tie, kurie jau derėjo. Paliekama tiek vaisinių vynmedžių ir pakaitinių ūglių, kiek reikia kitų metų derliui.

Genėti geriausia sausą dieną, kai oras aukščiau nulio. Šaltyje mediena tampa trapi, o pjūviai gyja prasčiau.

Kaip lenkti ir dengti

Vynmedžius atsargiai nuimkite nuo atramų ir surišę ryšuliais nulenkite prie žemės. Po jais pakloti verta eglišakių, lentų ar sauso šiaudų sluoksnio. Tiesiai ant drėgnos žemės gulintys vynmedžiai gali pradėti pūti.

Dengti galima keliais būdais:

  • eglišakiai – vienas geriausių variantų, nes jie praleidžia orą ir sulaiko sniegą;
  • balta neaustinė medžiaga – lengva ir kvėpuojanti, tinka kartu su eglišakiais;
  • žemės sluoksnis – populiarus senas būdas, tačiau drėgnose vietose rizikingas dėl puvimo.

Polietileno plėvelės tiesiai ant vynmedžių geriau nenaudoti. Po ja kaupiasi drėgmė, o atlydžio metu augalai gali uždusti.

Jauni ir seni vynmedžiai

Pirmais ir antrais metais pasodinti vynmedžiai jautresni, todėl juos dengti reikia kruopščiau. Šaknų zoną verta papildomai apdengti 10–15 cm durpių, komposto ar pjuvenų sluoksniu.

Senesni, gerai įsišakniję atsparių veislių vynmedžiai šalčius pakelia geriau. Kai kurių veislių, pavyzdžiui, labai atsparių šiaurinių, Lietuvoje kartais visai nedengia, tik apsaugo šaknis. Tačiau jei nežinote, kokia jūsų veislė, saugiau ją uždengti.

Dažniausios klaidos

Pirmoji klaida – palikti ant vynmedžių neprinokusias kekes ar sudžiūvusius lapus. Ant jų žiemoja ligų sukėlėjai, todėl prieš dengiant viską verta nurinkti ir išnešti iš sodo.

Antroji – dengti drėgnus vynmedžius. Jei kelias dienas lijo, verta palaukti sausesnės dienos, kad po danga nebūtų drėgmės pertekliaus.

Trečioji – sandariai uždengti viską iš karto. Pirmomis savaitėmis po uždengimo galus verta palikti šiek tiek pravirus, kad oras cirkuliuotų. Juos uždaryti galima tada, kai prasideda stipresni šalčiai.

O jei sniego bus daug

Sniegas yra viena geriausių natūralių dangų. Jei žiema sninga gausiai, ant uždengtų vynmedžių galima užmesti papildomą sniego sluoksnį. Jis laiko šilumą ir saugo nuo staigių temperatūros svyravimų.

Pavasarį – neskubėti atidengti

Ne mažiau svarbu ir pavasaris. Dangą verta nuimti palaipsniui, kai praeina stipriausi šalčiai, bet dar prieš pumpurams pradedant brinkti. Iš pradžių galima pradengti dienai, o naktį vėl uždengti. Staiga atidengti vynmedžiai gali nukentėti nuo vėlyvų šalnų.

Kurios veislės žiemoja be dangos

Lietuvoje auginama ir veislių, kurios pakelia net -30 °C šalčius, pavyzdžiui, kai kurios šiaurinės hibridinės veislės. Jos dažnai auginamos ant pavėsinių ir sienų be jokios dangos. Tačiau net ir joms jaunystėje, pirmus dvejus metus, verta apsaugoti šaknis mulčiu. Perkant naujus sodinukus visada paklauskite pardavėjo apie veislės atsparumą šalčiui, nes tai nulems, kiek darbo turėsite kiekvieną rudenį.

Trumpai

Dengti vynuoges reikia ne pagal kalendorių, o pagal augalą ir orus. Kai lapai nukritę, ūgliai sumedėję, o naktimis jau šąla, metas genėti, lenkti ir uždengti. Taip pasiruošę vynmedžiai pavasarį pabunda sveiki, o kitą rudenį vėl atsidėkoja derliumi.

Kaip jums šis straipsnis?

Birutė Navickienė

Sodo ir augalų redaktorė

Birutė rašo apie sodą, daržą ir kambarinius augalus, atsižvelgdama į Lietuvos klimatą: kada sėti ir sodinti, kaip tręšti, kaip apsaugoti augalus nuo šalnų ir kenkėjų ir kaip išsaugoti derlių iki pavasario.

Visi straipsniai

Daugiau skaitykite

Sodas ir augalai

Skaitomiausi

  1. Kefyras ir 1 kiaušinis: Vida iškepa visą kalną purių žagarėlių, kurie stalo nepasiekia
  2. Televizoriaus ekranas be dryžių ir dulkių: kaip jį valyti teisingai, kad nesugadintumėte matricos
  3. Daiva skardinių nebeišmeta: iš jų gimsta žvakidės, vazonai ir stalo organizatoriai, kurie atrodo kaip pirkti
  4. Indų kempinė yra viena purviniausių vietų virtuvėje: ką taupios šeimininkės naudoja vietoj jos
  5. Moliūgas ir varškė: „marmurinis“ apkepas toks gražus, kad Ona jį kepa vietoj šventinio torto
  6. Grietinė ir 2 bananai: šokoladinis desertas „Minutėlė“ be kepimo ir brangios grietinėlės