Vaismedžių balinimas prieš žiemą gali sumažinti žievės pažeidimus, saulės nudegimus ir kenkėjų aktyvumą. Metodas paprastas, tačiau svarbu tinkamai paruošti mišinį, žievę ir pasirinkti laiką. Kreidos pagrindo danga su vario sulfatu dažnai naudojama apsauginiam sluoksniui ant kamieno ir apatinių šakų suformuoti. Užtepta sausu rudens oru, ji padeda medžiams lengviau pereiti į ramybės periodą. Nuo detalių priklauso, ar danga išsilaikys visą sezoną.
Kodėl prieš žiemą medžiai balinami?
Medžio žievė yra apsauginis išorinis sluoksnis, saugantis gyvuosius audinius nuo žiemos pažeidimų, saulės nudegimų, temperatūros svyravimų ir kenkėjų.
Balta danga atspindi šviesą, todėl medis dieną mažiau įkaista, o naktį rečiau trūkinėja; taip kamienas žiemą patiria mažiau streso. Be to, žievės paviršius tampa mažiau patrauklus kai kuriems vabzdžiams ir grybams, kurie pažeidžia nusilpusius audinius.
Balta danga atspindi šilumą, mažina žievės trūkinėjimą ir padeda jai žiemą atsispirti kenkėjams bei grybams.
Tiek įveistuose soduose, tiek namų daržuose ši priemonė padeda užtikrinti sveikesnį pavasarinį atsigavimą. Užtepta prieš stiprias šalnas, ji padeda medžiui išsaugoti nepažeistą kambį ir užtikrinti produktyvų augimą.
Rūpestingi sodininkai šį žingsnį dažnai laiko įprastu pasiruošimu žiemai.
Paruoškite medžių balinimo mišinį
Patikimą medžių kamienų balinimo mišinį galima paruošti iš 10 litrų vandens, 2,5 kg smulkintos kreidos arba gesintų kalkių, 300 g vario sulfato ir kelių šaukštų miltų, kad mišinys geriau sukibtų.
Pirmiausia sumaišomi sausi ingredientai, tada pamažu pilamas vanduo ir maišoma, kol masė tampa vientisa. Vario sulfatas turi visiškai ištirpti prieš įmaišant kreidą arba kalkes.
Paruošta suspensija turėtų būti skystos grietinės tirštumo ir naudojant išlikti vienalytė. Jei turite geležies sulfato, juo galima pakeisti vario sulfatą tokiomis pačiomis proporcijomis – taip sodininkai gaus patikimą žieminę dangą.
Paruoškite žievę balinimui
Prieš balinant, nuo žievės mediniu grandikliu arba kietu šepečiu reikia nuvalyti atšokusias atplaišas, samanas ir kerpes, stengiantis nepažeisti po jomis esančio gyvojo audinio.
Nuvalius žievę, apžiūrimi visi įtrūkimai, žaizdos ar šalčio plyšiai, kad prireikus juos būtų galima iš anksto sutvarkyti.
Geriausia darbus atlikti sausu oru, nes prie drėgnos žievės limpa šiukšlės, o danga prasčiau laikosi.
Nuo kamieno pagrindo surinktas šiukšles reikia išnešti ir išmesti, o ne palikti lysvėje.
Švarus, nepažeistas paviršius padeda žieminei dangai tolygiai prilipti ir leidžia sodo darbuotojams patikimiau bei nuosekliau apsaugoti medžius.
Kaip nubalinti medžius kalkėmis
Paruoštą balinimo mišinį reikėtų tepti sausu rudens oru, geriausia po to, kai žievė nuvalyta, ir prieš pirmąsias šalnas.
Mišinys kruopščiai išmaišomas, tada plačiu teptuku arba minkšta šluota plonu, tolygiu sluoksniu tepamas nuo kamieno pagrindo iki pirmųjų šakų. Ypatingas dėmesys skiriamas įtrūkimams, šakų išsišakojimo vietoms ir saulės apšviestoms pusėms, kur apsauga svarbiausia.
Kiekvienas grupės sodininkas turėtų pasirūpinti, kad danga būtų vientisa, be storų ruožų ir nepadengtų vietų. Jei pirmasis sluoksnis greitai išdžiūsta, galima užtepti antrą sluoksnį – taip apsauga bus patikimesnė ir patvaresnė žiemą.
Kada rudenį balinti medžius?
Balinimas atliekamas rudenį, nukritus lapams, kai galima apžiūrėti ir nuvalyti žievę, tačiau visada prieš pirmąsias šalnas. Šis laikotarpis paprastai prasideda nukritus lapams ir nusistovėjus sausiems orams, kai kamienai lengvai pasiekiami ir galima patikrinti žaizdas.
To paties sodo būrelio sodininkai turėtų pasirinkti pastovią vėsią dieną, kai temperatūra yra aukštesnė nei nulis, kad danga gerai priliptų. Jei prognozuojamas lietus, darbus reikėtų atidėti.
Per vėlai atliktas balinimas mažiau apsaugo, o per anksti atliktas gali būti nuplautas, kol medis dar neįžengė į ramybės periodą. Laiku atliktas apdorojimas padeda visiems sodo medžiams pasitikti žiemą su geriau apsaugota žieve.