Sekmadienis, lapkričio 22 d.☁️ Vilniuje 1 °C

„Viena tu nudžiūsi“, – sušnibždėjo buvęs vyras per draugės jubiliejų. Jis nežinojo, kad įgaliojimas atšauktas prieš dvi valandas

Buvęs vyras pasisiūlė parduoti paveldėtą butą ir atnešė juokingą kainą. Jis nežinojo, kad įgaliojimas jau atšauktas pas notarą.

„Viena tu nudžiūsi“, – sušnibždėjo buvęs vyras per draugės jubiliejų. Jis nežinojo, kad įgaliojimas atšauktas prieš dvi valandas

– Na, ką, vis dar svajoji apie princą? Juk sakiau: be manęs tu pražūsi.

Balsas pasigirdo visai šalia, ir Daiva nevalingai įsitempė. Arūnas priėjo iš nugaros tyliai, tarsi norėtų ją užklupti. Draugės Jūratės penkiasdešimtmetis ūžė kitame kambaryje, o jiedu netikėtai liko vieni prie ilgo užkandžių stalo.

– Ir tau gero vakaro, – atsakė Daiva, neatsisukdama.

Nuo skyrybų praėjo penkeri metai. Arūnas tada greitai susikrovė daiktus ir persikraustė pas jauną kosmetologę, o Daivai paliko sūnų pirmoje klasėje ir krūvą priekaištų. Alimentų jis nemokėjo, nes, jo žodžiais, „vyras turi užsidirbti pats“. Daiva sūnų užaugino viena: naktinės pamainos, papildomi darbai, taupymas kiekvienam eurui.

Taip jie būtų gyvenę kiekvienas savo gyvenimą, jei prieš pusmetį nebūtų mirusi Daivos mama.

Paslaugus buvęs vyras

Po laidotuvių liko dviejų kambarių butas Šilainiuose, šalia parko. Ir begalė popierių: paveldėjimo dokumentai, pažymos, vertinimas, skelbimai. Daiva tuo metu vos keldavosi iš lovos. Tada vėl atsirado Arūnas.

Jis staiga tapo dėmesingas ir užjaučiantis. Sakė, kad turi pažįstamą nekilnojamojo turto brokerį, kad viską sutvarkys pats, o jai tereikia pasirašyti generalinį įgaliojimą. Daiva buvo tokia pavargusi, kad sutiko. Pasirašė, atidavė raktus ir laukė žinių.

Dabar Arūnas stovėjo prieš ją su per ankštu kostiumu ir kramtė kanapę su sūriu.

– Mano žmogus rado pirkėją, – pasakė jis, neskubėdamas nuryti. – Sandorį galima daryti jau šią savaitę. Pirkėjas ima butą tokį, koks yra: su senais vamzdžiais, mediniais langais ir baldais.

– Ir kiek jis siūlo?

Arūnas pasakė sumą. Daiva lėtai padėjo ant servetėlės nevalgytą užkandį.

– Už tokius pinigus Kaune neperkama net vieno kambario bute prie žiedinės, – tarė ji. – O ten du kambariai, parkas ir troleibusas po langais.

– Na, ko tu norėjai? Remontas senas, iš langų pučia. Pirkėjas dar mums nuolaidą daro.

– Mums? – šaltai perklausė Daiva.

– Tau, žinoma, tau, – skubiai pasitaisė jis ir nusuko akis. – Man tik nedidelis procentas už rūpestį.

Jis apžiūrėjo ją nuo galvos iki kojų, tarsi atėjęs ne kalbėtis, o tikrinti.

– Ir šiaip, Daiva, nueitum į saloną. Akys pavargusios, suknelė pilka. Amžius nieko nepasigaili.

– O tu, matau, žydi, – ramiai atsakė ji. – Kaklaraištis net prie draugės nagų spalvos parinktas.

Kas įvyko prieš dvi valandas

Daiva paėmė taurę vandens ir pažvelgė į jį taip ramiai, kad Arūnas net sumišo.

Prieš savaitę jai paskambino kaimynė iš mamos laiptinės. Pasakė, kad bute jau kelis kartus lankėsi vyras su matavimo rulete ir kažkokia moterimi, kuri garsiai planavo, kur stovės jos sofa. Moters vardas buvo Lina. Tas pats vardas, kuriuo Arūno telefone buvo pasirašyta jo sesuo.

Daiva nieko neklausinėjo. Tiesiog pati užsakė buto vertinimą. Vertintojas nurodė sumą, beveik dvigubai didesnę nei Arūno „pirkėjo“. O šiandien, dar prieš eidama į jubiliejų, ji užsuko pas notarę ir atšaukė įgaliojimą. Atšaukimas jau buvo įrašytas į registrą.

– Arūnai, – pasakė ji, – rytoj niekur važiuoti nereikės. Įgaliojimo nebėra nuo šešių vakaro. Raktus perduok mano sūnui, jis užsuks pas tave.

Arūno veidas pamažu pakeitė spalvą.

– Tu… tu net nepasitarusi…

– O tu su manim pasitarei, kai planavai butą parduoti savo seseriai už pusę kainos?

Jis atvėrė burną, bet nieko nepasakė. Kitame kambaryje svečiai užtraukė „Ilgiausių metų“, ir Arūnas, pasinaudojęs proga, dingo minioje.

Vėliau, jau namie, Daiva ilgai sėdėjo virtuvėje su puodeliu ramunėlių arbatos. Sūnus atsisėdo šalia ir paklausė, kaip ji drįso. Daiva nusišypsojo: drąsa čia nebuvo svarbiausia. Svarbiausia buvo vienas kaimynės skambutis ir sprendimas patikrinti, o ne patikėti.

– Mama, o jei tu būtum nuėjusi pasirašyti? – paklausė sūnus.

– Tada mes būtume praradę daugiau nei butą, – atsakė ji. – Būtume praradę močiutės dovaną tau. Ji visada sakė, kad tas butas yra tavo studijoms.

Sūnaus klausimas

Kai sandoris jau buvo baigtas, sūnus Matas paklausė, ar ji nepyksta ant tėvo.

Daiva ilgai galvojo. Penkerius metus ji pyko: už neatvažiuotus gimtadienius, už nesumokėtus alimentus, už tai, kad sūnui teko vasaromis dirbti statybose, kai bendraklasiai važiavo į stovyklas. Bet tą vakarą jubiliejuje, žiūrėdama į Arūną per ankštame kostiume, ji suprato, kad pyktis išgaravo.

– Žinai, Matai, – pasakė ji, – aš nebepykstu. Aš tiesiog daugiau juo nepasitikiu. Tai skirtingi dalykai.

Matas linktelėjo. Jis buvo devyniolikos, studijavo inžineriją ir neseniai pats susidūrė su draugu, kuris pasiskolino pinigų ir dingo.

– Tai kaip žinoti, kuo galima pasitikėti?

– Pasitikėk, bet tikrink, – nusijuokė Daiva. – Ir niekada nepasirašyk dokumento, kurio neperskaitei dukart.

Po kelių savaičių Arūnas parašė žinutę. Ne atsiprašymo, o pasiūlymo „kartu investuoti“ į kažkokį butą Palangoje. Daiva jos net neatidarė iki galo.

Ko išmokė šis vakaras

Butą Daiva pardavė po dviejų mėnesių, per normalią agentūrą ir už rinkos kainą. Dalį pinigų atidėjo sūnaus studijoms, už likusius pagaliau susiremontavo savo virtuvę.

Generalinis įgaliojimas atrodo kaip patogumas, kai esi pavargęs ir liūdnas. Bet tai dokumentas, kuriuo kitam atiduodi teisę disponuoti savo turtu. Daiva dabar sako paprastai: įgaliojimą pasirašyk tik tam, kuriuo pasitiki labiau nei savimi. Ir visada žinok, kad jį gali atšaukti bet kada, net likus dviem valandoms iki šventės.

Jūratės jubiliejaus pabaiga

Tą vakarą, kai Arūnas dingo minioje, prie Daivos priėjo Jūratė. Ji viską matė pro duris, bet neįsikišo.

– Tai ką, atsikratei? – paklausė ji, paduodama taurę šampano.

– Atsikračiau, – nusijuokė Daiva. – Ir ne jo. Savo kaltės jausmo, kad kažkada juo patikėjau.

Draugės ilgai sėdėjo balkone, kai kiti svečiai jau šoko. Jūratė papasakojo, kaip prieš dešimt metų beveik pasirašė panašų įgaliojimą savo broliui, bet laiku ją sustabdė notarė, paklaususi vieno paprasto klausimo: „Ar jūs suprantate, kad jis galės parduoti jūsų butą be jūsų?“

– Kartais vienas klausimas išgelbsti visą gyvenimą, – pasakė Jūratė.

Daiva linktelėjo. Ir pagalvojo, kad jos atveju tą klausimą uždavė kaimynė, pastebėjusi svetimą moterį laiptinėje.

Ką svarbu žinoti apie generalinį įgaliojimą

  • Generalinis įgaliojimas leidžia kitam žmogui disponuoti jūsų turtu: parduoti, įkeisti, pasirašyti sutartis. Todėl jį verta duoti tik žmogui, kuriuo neabejojate.
  • Dažnai užtenka specialaus įgaliojimo vienam konkrečiam veiksmui, pavyzdžiui, tik dokumentams sutvarkyti, be teisės parduoti.
  • Įgaliojimą galite atšaukti bet kada, kreipęsi į notarą. Atšaukimas įrašomas į Įgaliojimų registrą, ir nuo to momento kiti notarai mato, kad dokumentas nebegalioja.
  • Prieš parduodami nekilnojamąjį turtą, pasidomėkite rinkos kaina patys: pakanka kelių panašių skelbimų arba nepriklausomo vertintojo.

Daiva šiuos patarimus dabar kartoja kiekvienai draugei, kuri ką tik palaidojo tėvus. Nes būtent tada, kai esi labiausiai pavargęs, atsiranda patys paslaugiausi žmonės.

*Taip pat skaitykite: Buvusi anyta atėjo išvaryti marčios iš buto, bet vienas skambutis viską apvertė*

Kaip jums šis straipsnis?

Laima Grigaitė

Gyvenimo istorijų redaktorė

Laima rašo gyvenimo istorijas apie šeimą, santykius, pinigus ir sprendimus, kurie keičia gyvenimą. Istorijose vardai ir atpažįstamos detalės pakeisti, kad žmonių nebūtų galima atpažinti.

Visi straipsniai

Daugiau skaitykite

Gyvenimo istorijos

Skaitomiausi

  1. Kefyras ir 1 kiaušinis: Vida iškepa visą kalną purių žagarėlių, kurie stalo nepasiekia
  2. Televizoriaus ekranas be dryžių ir dulkių: kaip jį valyti teisingai, kad nesugadintumėte matricos
  3. Daiva skardinių nebeišmeta: iš jų gimsta žvakidės, vazonai ir stalo organizatoriai, kurie atrodo kaip pirkti
  4. Indų kempinė yra viena purviniausių vietų virtuvėje: ką taupios šeimininkės naudoja vietoj jos
  5. Moliūgas ir varškė: „marmurinis“ apkepas toks gražus, kad Ona jį kepa vietoj šventinio torto
  6. Grietinė ir 2 bananai: šokoladinis desertas „Minutėlė“ be kepimo ir brangios grietinėlės