Šildymo sezonas jau prasidėjo, o kartu su juo – ir klausimas, kodėl viename kambaryje šilta, o kitame nuolat traukia šaltis. Gera žinia ta, kad nemaža dalis šilumos nuostolių pašalinama be didelio remonto ir be didelių išlaidų. Energetinio efektyvumo specialistai pataria pradėti nuo trijų vietų: langų, išorinių sienų ir grindų. Ir lygiai taip pat svarbu žinoti, ko daryti nereikėtų – kai kurie „liaudiški“ šiltinimo būdai baigiasi drėgme ir pelėsiu.
Pirmiausia – langai: pigiausias ir greičiausias rezultatas
Daugiausia šilumos pro langus išeina ne pro patį stiklą, o pro tarpus tarp varčios ir rėmo, rėmo ir sienos bei palangės sujungimo vietas. Todėl pirmas žingsnis – surasti, iš kur traukia. Paprasčiausias būdas: vėjuotą dieną palei rėmo kraštą pravesti uždegtą žvakę ar tiesiog drėgną ranką – kur liepsna linksta ar jaučiate vėsą, ten ir problema.
Plastikiniai langai. Patikrinkite gumines tarpines. Jei jos įtrūkusios, sukietėjusios ar praradusios formą, jas verta pakeisti. Naujos tarpinės parenkamos pagal profilį ir įstatomos savarankiškai arba su meistro pagalba. Taip pat daugelyje plastikinių langų galima perjungti varčių prispaudimą į „žiemos“ režimą – tai daroma sukant ekscentrikus varčios šone.
Mediniai langai. Jiems tinka savaime limpančios guminės ar putplasčio juostos. Jei langas žiemą nebus varstomas, plyšius galima laikinai užklijuoti popierine ar dažytojų juosta, specialiu glaistu arba hermetiku.
Tarpai tarp rėmo, sienos ir palangės užpildomi hermetiku arba montavimo putomis. Svarbu: putas po sukietėjimo būtina apsaugoti nuo saulės – ultravioletiniai spinduliai jas suardo, todėl jas reikia uždengti glaistu, dažais ar apdailos juosta.
Termoplėvelė. Ant senų medinių langų galima užtempti energiją taupančią plėvelę. Ji tvirtinama prie rėmo ir įtempiama paprastu plaukų džiovintuvu. Tarp plėvelės ir stiklo susidaro papildomas oro sluoksnis, kuris veikia kaip dar vienas stiklas.
Užuolaidos. Storos užuolaidos su šilumą ar šviesą sulaikančiu pamušalu taip pat padeda. Vakare jas verta užtraukti, o dieną, ypač saulėtoje pusėje, atitraukti, kad saulė papildomai šildytų kambarį.
Šaltos sienos: kas padeda, o kas kenkia
Pilnavertis išorinių sienų apšiltinimas atliekamas viso namo atnaujinimo metu. Lietuvoje tai daroma per daugiabučių modernizavimo programas, todėl, jei namas dar nerenovuotas, verta pasidomėti bendrijos pirmininko ar administratoriaus planais.
Kol remonto nėra, specialistai rekomenduoja vieną paprastą priemonę – šilumą atspindintį ekraną už radiatoriaus. Tai folija padengta putplasčio izoliacinė medžiaga, kuri tvirtinama ant sienos už radiatoriaus folijos puse į kambarį. Ji sumažina išorinės sienos įkaitimą tiesiai už radiatoriaus ir nukreipia didesnę šilumos dalį į patalpą.
Verta patikrinti ir plyšius aplink vamzdžius, rozetes, jungiklius, kampuose bei sienos ir lubų ar grindų sandūrose. Juos galima užtaisyti hermetiku, montavimo putomis arba remonto mišiniu.
Daugiabučiuose iš stambių plokščių šaltis dažnai sklinda pro tarpplokštines siūles. Jei problema išorėje, kreipkitės į bendriją ar administratorių – savarankiškai dirbti ant fasado negalima.
Ko nedaryti. Kilimas ant sienos ar spinta prie išorinės sienos padaro ją šiltesnę liečiant, bet tai nėra šiltinimas. Dar daugiau – jei kilimą ar baldus priglausite visiškai prie šaltos sienos, tarp jų kaupsis drėgmė, susidarys kondensatas ir ilgainiui atsiras pelėsis, ypač kampuose. Todėl tarp išorinės sienos ir baldų verta palikti kelių centimetrų oro tarpą.
Taip pat specialistai įspėja nešiltinti betoninių ar plytų sienų iš vidaus plokštinėmis izoliacinėmis medžiagomis be išankstinių skaičiavimų. Netinkamai įrengtas vidinis šiltinimas perkelia rasos tašką į sienos vidų, ir drėgmė pradeda kauptis po izoliacija – ten, kur jos nematote, kol neatsiranda pelėsio dėmių. Saugiau pradėti nuo plyšių sandarinimo ir ekrano už radiatoriaus.
Grindys: šiltesnės kojos – šiltesnis visas kambarys
Paprasčiausias sprendimas – kilimas ar kiliminė danga su tankiu šeriu ir šiltu, pavyzdžiui, veltinio pagrindu. Papildomo efekto suteikia veltinio, kamštienos ar putplasčio pakloties sluoksnis. Tokią dangą verta kloti ten, kur praleidžiate daugiausia laiko: prie lovos, darbo stalo, sofos.
Nenuimant senos dangos, ant jos galima pakloti linoleumą ar kiliminę dangą su apšiltintu pagrindu. Tarpus tarp grindų, grindjuosčių ir sienų užtaisykite hermetiku.
Jei butas pirmame aukšte, verta kreiptis į bendriją dėl perdangos virš rūsio apšiltinimo. Šildymo sezonui galima pasirūpinti, kad rūsio langai ir durys būtų uždaryti, tačiau negalima pažeisti rūsio vėdinimo reikalavimų.
Dar keli įpročiai, kurie kainuoja nulį
- Neuždenkite radiatorių baldais, ekranais ar ilgomis užuolaidomis ir nuvalykite nuo jų dulkes – dulkių sluoksnis mažina šilumos atidavimą.
- Vėdinkite trumpai ir intensyviai. Kelis kartus per dieną kelioms minutėms atidarykite langą plačiai, o ne laikykite jį ilgai praviro „mikrovėdinimo“ režimu – taip išvėsta sienos, o ne tik oras.
- Uždarykite duris kambarių, kuriais retai naudojatės.
- Įstiklintas balkonas ar lodžija veikia kaip buferinė zona tarp buto ir gatvės, todėl jo durų sandarumas taip pat svarbus.
- Oro kamščiai radiatoriuose. Jei radiatorius viršuje šaltas, o apačioje šiltas, jame greičiausiai susikaupė oras – jį išleisti gali bendrijos santechnikas.
Nuo ko pradėti šį savaitgalį
Jei laiko turite nedaug, pradėkite nuo langų tarpinių ir plyšių – tai pigu, greita ir efektas jaučiamas jau pirmą šaltą vakarą. Antras žingsnis – ekranas už radiatoriaus prie išorinės sienos. Trečias – kilimas ar šilta danga ten, kur dažniausiai stovite basomis. Šie trys darbai kartu kainuoja mažiau nei vieno mėnesio skirtumas šildymo sąskaitoje, o šilčiau bus visą žiemą.