Kai lauke atvėsta, krosnis ar židinys tampa svarbiausia namų vieta. Malkas dažnas kraunam tokias, kokių turim: nuo sodo nupjautų šakų iki senų lentų iš sandėliuko. Tik ne visos jos šildo vienodai. Kai kurios duoda mažai šilumos, kitos pridaro suodžių, o dalies apskritai negalima deginti.
Svarbiausia ne medžio rūšis, o drėgmė
Šviežiai nupjautoje medienoje vandens būna 40–50 %. Kūrenti tinka mediena, kurios drėgmė neviršija 20 %.
Kai į krosnį dedama drėgna pliauska, didelė dalis energijos sunaudojama vandeniui išgarinti. Ugnis dega vangiai, temperatūra žemesnė, o dūmuose esančios dervos ir suodžiai nusėda dūmtakyje. Ilgainiui ten susikaupęs sluoksnis gali užsidegti. Būtent dėl to suodžių gaisrai dažniausiai kyla kūrenant nesausomis malkomis.
Kaip patikrinti:
- Drėgmės matuoklis. Nebrangus prietaisas kainuoja vos kelis ar keliolika eurų. Pliauską perskelkite ir matuokite naujai atsiskėlusį paviršių, ne galą.
- Galų įtrūkimai. Sausos malkos galuose matosi radialūs plyšiai, o žievė lengvai atšoka.
- Svoris. Sausa pliauska pastebimai lengvesnė už tokio paties dydžio drėgną.
Jei malkos nupirktos šiais metais ir nežinote, kiek jos džiūvo, geriau pirmiausia patikrinti, o ne tikėti pardavėjo žodžiais.
Kurios rūšys šildo mažiausiai
Kietųjų lapuočių mediena yra tanki ir dega ilgai. Geriausiai šildo ąžuolas, uosis, skroblas, klevas ir beržas. Beržas Lietuvoje populiariausias dėl kainos ir to, kad lengvai įsidega.
Minkštųjų lapuočių, tokių kaip drebulė, tuopa, gluosnis ar liepa, mediena lengva, todėl sudega greitai ir duoda mažiau šilumos. Jos tinka pakurai ar trumpam pakūrenimui, bet ilgam šildymui jų reikia gerokai daugiau.
Spygliuočiai, tokie kaip pušis ir eglė, dega karštai, bet greitai. Jie dervingi, o eglė dar ir šaudo žiežirbomis, todėl atvirame židinyje su jomis reikia būti atsargiems. Sausų spygliuočių malkos mišinyje su lapuočių malkomis problemų nekelia. Problemos prasideda tada, kai jos drėgnos.
Ko niekada nedėti į krosnį
Yra dalykų, kurių nereikėtų deginti jokiomis aplinkybėmis:
- dažytos, lakuotos ar impregnuotos lentos;
- DSP, MDF ir fanera, nes juose esantys klijai degdami išskiria nuodingų medžiagų;
- plastikas, pakuotės, padangos, guma;
- buitinės atliekos.
Toks deginimas teršia orą, kenkia jūsų ir kaimynų sveikatai, gadina krosnį bei dūmtakį. Lietuvoje atliekų deginimas buitinėse krosnyse yra draudžiamas.
Kaip laikyti malkas
Malkos turi džiūti po stogu, bet vėdinamoje vietoje. Geriausia jas krauti ant padėklų ar lentų, kad nesiliestų su žeme, ir palikti tarpą nuo sienos. Lapuočių malkoms išdžiūti paprastai reikia metų ar dvejų, priklausomai nuo rūšies ir pliauskų dydžio.
Pliauskos turėtų būti perskeltos. Nesuskaldyti rąstigaliai džiūsta daug lėčiau, nes vanduo pro žievę beveik negaruoja.
Ką žinoti perkant malkas
Perkant malkas verta pasitikslinti, kokiais vienetais jos parduodamos. Dažniausiai Lietuvoje naudojami erdmetriai, kai malkos sukrautos tvarkingai, ir sumesti kubiniai metrai, kai jos tiesiog supiltos į priekabą. Sumestame kube medienos yra gerokai mažiau nei tvarkingai sukrautame, todėl kainas palyginti galima tik tada, kai žinote, apie kurį vienetą kalbama.
Paklauskite ir apie medienos rūšį, ir apie tai, kiek laiko malkos džiūvo. „Sausos“ gali reikšti bet ką: ir pernai suskaldytas, ir prieš savaitę atvežtas iš miško. Jei galite, prieš perkant didesnį kiekį paprašykite vienos pliauskos ir patikrinkite jos drėgmę patys.
Šviežias malkas pirkti nėra klaida, jei jas perkate kitiems metams. Jos dažnai pigesnės, o per vasarą po stogu gerai išdžiūsta. Klaida – pirkti šviežias ir tikėtis, kad jos šildys jau šią žiemą.
Kaminas – ne mažiau svarbu
Net ir sausos malkos dūmtakyje palieka suodžių. Todėl kaminą verta išvalyti bent kartą per šildymo sezoną, geriausia prieš jam prasidedant. Jei kūrenate daug arba pastebite, kad krosnis traukia prasčiau, pakviesti kaminkrėtį reikėtų dažniau.
Kaip kūrenti, kad būtų mažiau suodžių
Net ir geros malkos dega prasčiau, jei krosnis kūrenama netinkamai. Pradėkite nuo smulkių sausų pliauskelių ir leiskite ugniai gerai įsidegti, tik tada dėkite stambesnes. Nekraukite pilnos pakuros iš karto ir neuždarykite oro sklendės per anksti. Smilkstanti ugnis su mažu oro kiekiu išskiria daugiausia suodžių ir dervų.
O kaip su briketais ir granulėmis
Jei malkų trūksta ar jų laikyti nėra kur, daug kas renkasi medienos briketus. Jie sausi, kompaktiški ir duoda daug šilumos, tačiau ir čia svarbu, iš ko jie pagaminti. Rinkitės briketus be klijų ir priedų, o pirkdami pažiūrėkite, ar pakuotė nesušlapusi. Sudrėkę briketai išbrinksta, subyra ir dega daug prasčiau.
Granulės skirtos specialiems katilams ir krosnelėms. Į paprastą malkinę krosnį jų pilti nereikėtų.
Trumpai
Prieš kraunant malkas į krosnį verta įsitikinti dviem dalykais: ar jos sausos ir ar tai iš tikrųjų mediena, o ne dažyta lenta ar klijuota plokštė. Sausos ąžuolo, beržo ar uosio malkos sušildys geriausiai, drebulę ir tuopą palikite pakurai, o visa kita geriau keliauja ne į krosnį, o į atliekų aikštelę.