Rytų Europoje bręsta pokyčiai, galintys iš esmės pakeisti geopolitinį žemėlapį. Viena buvusios Sovietų Sąjungos respublika priėmė sprendimą, kuris rodo aiškią kryptį link Vakarų ir gali tapti pavyzdžiu kitoms regiono šalims.
Šis žingsnis simbolizuoja ne tik formalų atsiskyrimą nuo praeities, bet ir tvirtą apsisprendimą dėl ateities. Ekspertai teigia, kad panašūs procesai gali įsibėgėti ir kitose valstybėse, ypač atsižvelgiant į pastarųjų metų įvykius Ukrainoje.
Moldova nutraukia ryšius su Nepriklausomų Valstybių Sandrauga
Kišiniovo vyriausybė oficialiai patvirtino, kad šalis galutinai traukiasi iš NVS – organizacijos, kurioje dominuoja Maskva. Vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Mihai Popsoi pranešė, kad šiuo metu tvirtinami trys pagrindiniai susitarimai, susiję su aljanso įkūrimu dar 1991 metais.
„Nutraukus šiuos susitarimus, teisiškai nebebūsime nariais”, – pareiškė Popsoi Moldovos radijui. Jis pabrėžė, kad faktiškai šalis jau kurį laiką nebedalyvauja organizacijos veikloje, o dabar seka ir juridinis išstojimas.
Trys susitarimai, lėmę galutinį sprendimą
Moldovos parlamentas dar gruodį balsavo už esminių NVS dokumentų nutraukimą. Pirmasis susitarimas reguliavo bevizį režimą tarp sandraugos narių. Antrasis apibrėžė importo ir eksporto mokesčių tvarką. Trečiasis nustatė mokėjimų tarp ekonominių organizacijų taisykles.
Šie dokumentai buvo tarsi juridinis pamatas, laikęs Moldovą sandraugos struktūroje. Jų atsisakymas reiškia, kad Kišiniovas nebepripažįsta jokių įsipareigojimų šiai organizacijai.
Prezidentės ambicijos ir Europos perspektyva
Proeuropietiškų pažiūrų šalies vadovė Maia Sandu ne kartą deklaravo aiškų tikslą – iki šio dešimtmečio pabaigos tapti pilnateise Europos Sąjungos nare. Ši vizija skatina nuosekliai atsiriboti nuo Rusijos įtakos zonos.
Sandu taip pat griežtai pasmerkė Maskvos agresiją prieš Ukrainą ir viešai kaltino Kremlių vykdant hibridinį karą prieš jos šalį. Tokie pareiškimai dar labiau pagilino prarają tarp Kišiniovo ir Maskvos.
Kas liko posovietinėje sandraugoje?
NVS šiandien sudaro devynios valstybės: Rusija, Baltarusija, Armėnija, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Uzbekistanas ir kol kas formaliai – Moldova. Turkmėnistanas dalyvauja kaip asocijuotoji narė.
Organizacija buvo įkurta 1991 metais, iškart po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, ir turėjo palaikyti ekonominius bei politinius ryšius tarp buvusių respublikų. Pastaraisiais metais jos reikšmė nuolat menko, o Rusijos karas Ukrainoje dar labiau pakirto aljanso pagrindus.
Ką tai reiškia regionui?
Moldovos pasitraukimas gali paskatinti ir kitas valstybes persvarstyti savo narystę. Armėnija jau anksčiau demonstravo nepasitenkinimą Maskvos politika, o Centrinės Azijos respublikos vis dažniau žvalgosi alternatyvių partnerysčių.
Kišiniovo sprendimas taip pat siunčia aiškų signalą Briuseliui – ši maža Rytų Europos valstybė rimtai nusiteikusi tapti ES dalimi ir yra pasirengusi tam skirti visas pastangas.