Vasaros pabaigoje ant obuolių atsiranda rudos dėmės su koncentriškais balsvais taškeliais, vaisius per kelias dienas supūva, o kai kurie taip ir lieka kaboti ant šakų, sudžiūvę ir juodi. Tai vaisių puvinys, kitaip vadinamas monilioze. Tai viena dažniausių obelų, kriaušių, slyvų ir vyšnių ligų Lietuvoje.
Daugelis sodininkų ją pastebi tik tada, kai pusė derliaus jau supuvusi. Tačiau svarbiausias kovos darbas atliekamas rudenį, ir jis paprastas.
Kaip plinta liga
Vaisių puvinį sukelia grybai. Jie patenka į vaisių per mažas žaizdeles: paukščių kirčius, vabzdžių pažeidimus, krušos žymes, įtrūkimus. Supuvęs vaisius ilgainiui sudžiūsta ir virsta vadinamąja „mumija“, kuri lieka kabėti ant šakos ar nukrinta po medžiu.
Būtent šiose mumijose grybas peržiemoja. Pavasarį jos išbarsto milijonus sporų, kurios vėl užkrečia medį. Todėl kiekviena palikta mumija yra kitų metų ligos šaltinis.
1 darbas: surinkite visas mumijas
Rudenį, nukritus lapams, apžiūrėkite kiekvieną medį ir nuskinkite visus ant šakų likusius sudžiūvusius vaisius. Surinkite ir visus po medžiu gulinčius supuvusius obuolius.
Mumijų negalima dėti į kompostą: komposto krūvoje temperatūra per žema, kad grybas žūtų. Geriausia jas užkasti giliai, bent 50 cm, už sodo ribų arba išmesti su buitinėmis atliekomis.
2 darbas: išgenėkite pažeistas šakas
Liga gali pažeisti ir šakeles. Jos paruduoja, džiūsta, o kartais ant jų matyti dervos ar sakų lašeliai. Tokias šakeles išpjaukite iki sveikos medienos, paimdami apie 10 cm sveikos dalies. Pjūvius užtepkite sodo tepalu. Įrankius tarp pjūvių dezinfekuokite spiritu, kad liga nepasklistų.
Taip pat praretinkite vainiką. Tankiame vainike vaisiai ilgiau išlieka drėgni po lietaus, o tai grybams labai palanku.
3 darbas: sutvarkykite lapus
Nukritusiuose lapuose peržiemoja ir kitų ligų sukėlėjai, pavyzdžiui, rauplių. Lapus surinkite arba kruopščiai įterpkite į dirvą perkasant. Po medžiais nepalikite drėgnų lapų krūvų.
4 darbas: purškimas
Vėlyvą rudenį, nukritus lapams, kai kurie sodininkai medžius nupurškia vario preparatais. Pavasarį, prieš pumpurų skleidimąsi ir po žydėjimo, purškimas fungicidais labiausiai sumažina infekciją. Naudokite tik Lietuvoje registruotus augalų apsaugos produktus ir griežtai laikykitės etiketės, ypač laukimo laiko iki derliaus nuėmimo.
Vasarą: neleiskite atsirasti žaizdelėms
Kadangi grybas patenka per pažeidimus, svarbu kovoti su vaisėdžiais, kitais kenkėjais ir paukščiais. Supuvusius vaisius vasarą reikia skinti ir šalinti iš karto, nelaukiant rudens. Kuo greičiau pašalinsite pirmuosius sergančius vaisius, tuo mažiau sporų pateks ant sveikų.
Nuimant derlių, skinkite atsargiai, nesutrenkite vaisių ir nemeskite jų į kibirą.
Atsparios veislės
Jei sodinate naujus medžius, rinkitės veisles, kurios mažiau jautrios ligoms. Lietuvos sodininkystės įstaigos ir medelynai gali patarti, kurios veislės vietos sąlygomis atspariausios. Taip pat atminkite, kad sodinamų medžių vieta turi būti saulėta ir vėdinama.
Kada liga pavojinga visam sodui
Jei puvinys kasmet sunaikina didelę dalį derliaus, gali būti, kad šalia yra apleistas sodas ar laukiniai vaismedžiai, iš kurių nuolat atkeliauja sporos. Tada jūsų pačių švara labai svarbi, bet visiško rezultato gali tekti siekti kelerius metus.
Kitos rudens priežiūros užduotys
Kol tvarkote sodą nuo vaisių puvinio, verta atlikti ir kitus darbus, kurie stiprina medžius:
- Kamienų balinimas. Vėlyvą rudenį kamienus ir pagrindines šakas nubaltinkite kalkių ar specialiu sodo baltinimu. Tai saugo žievę nuo įtrūkimų dėl temperatūros svyravimų žiemą, o įtrūkimai yra vartai ligoms.
- Žievės valymas. Nuo senų medžių kamienų nuvalykite atšokusią žievę ir kerpes, kuriose žiemoja kenkėjai. Valykite atsargiai, neįpjaudami sveikos žievės.
- Apsauga nuo graužikų. Jaunų medelių kamienus apjuoskite tinkleliu ar specialiomis apsaugomis, kad žiemą jų negraužtų kiškiai ir pelės.
- Laistymas prieš žiemą. Jei ruduo sausas, gausiai palaistykite medžius prieš įšąlant dirvai. Gerai drėgme aprūpinti medžiai lengviau ištveria žiemą.
Visi šie darbai kartu mažina medžių stresą, o stipresnis medis geriau priešinasi ligoms.
Kriaušės, slyvos ir vyšnios
Tas pats vaisių puvinys pažeidžia ir kitus vaismedžius. Slyvose ir vyšniose jis dažnai sukelia ir žiedų bei ūglių džiūvimą pavasarį. Rudenį su jais elkitės taip pat: surinkite visas sudžiūvusias vaisių mumijas, išgenėkite džiūstančias šakeles ir sutvarkykite lapus. Vyšnių ir slyvų mumijos ant šakų lieka dažnai, nes vaisiai smulkūs ir mažiau pastebimi.
Užsirašykite, kurie medžiai šiemet sirgo labiausiai. Kitą pavasarį jiems skirkite daugiau dėmesio: anksti juos apžiūrėkite, praretinkite vainiką ir pirmuosius sergančius vaisius pašalinkite nedelsdami.
Sistemingai kartojant šiuos darbus kasmet, liga sodo ilgainiui gerokai sumažėja.
Svarbiausia
Vaisių puvinys peržiemoja sudžiūvusiuose vaisiuose, todėl svarbiausias rudens darbas yra surinkti visas mumijas nuo šakų ir iš po medžių ir jas sunaikinti, bet ne kompostuoti. Išgenėkite pažeistas šakas, praretinkite vainiką, sutvarkykite lapus. Pavasarį naudokite registruotas apsaugos priemones, o vasarą šalinkite pirmuosius sergančius vaisius iš karto.