Medaus spalvą pirmiausia lemia augalai, iš kurių bitės surinko nektarą ar kitas medui gaminti naudojamas medžiagas. Todėl natūralus medus gali būti labai šviesus, auksinis, gintarinis ar tamsiai rudas. Spalvų skirtumas savaime nereiškia, kad vienas stiklainis yra natūralesnis arba kokybiškesnis už kitą.
Medaus atspalvį taip pat gali veikti geografinė kilmė, sezonas, laikymas, temperatūra ir produkto amžius. Dėl to net tos pačios bendros rūšies skirtingų derlių medus nebūtinai atrodys identiškai.
Augalinė kilmė sukuria pradinį atspalvį
Skirtingų augalų nektaro cheminė sudėtis nėra vienoda. Tai atsispindi ne tik aromate ir skonyje, bet ir spalvoje.
Praktinis pavyzdys – grikių medus. Jis paprastai yra tamsus ir turi daug ryškesnį skonį nei daugelis šviesių medaus rūšių. „Brolių medus“ savo grikių medų taip pat apibūdina kaip tamsios spalvos ir intensyvaus skonio.
JAV Tarptautinės prekybos komisijos apžvalgoje pažymima bendra tendencija, kad šviesesni medūs dažnai būna švelnesnio skonio, o tamsesni – stipresnio. Tačiau tai yra tendencija, o ne taisyklė, pagal kurią būtų galima nustatyti kokybę.
Ar tamsus medus automatiškai geresnis?
Ne. Spalva nėra paprasta medaus kokybės skalė.
USDA netgi turi standartizuotas medaus spalvos kategorijas, tačiau spalva ir produkto kokybės klasė nėra tas pats dalykas. Vartotojui daug svarbiau tikrinti kilmę, ženklinimą ir produkto būklę. Todėl labai šviesaus stiklainio nereikėtų įtarti vien dėl jo spalvos. Lygiai taip pat tamsi spalva savaime negarantuoja, kad produktas yra „stipresnis“, natūralesnis ar geresnis.
Jeigu norima išbandyti kelis skonius, medaus rinkiniai gali būti vienas būdų vienoje pakuotėje susipažinti su skirtingais medaus produktais. „Brolių medus“ savo rinkinių kategorijoje pateikia įvairios sudėties komplektus, todėl prieš pasirenkant verta patikrinti, kokie konkretūs produktai įtraukti.
Kodėl medus pašviesėja kristalizuodamasis?
Kartais žmogus nusiperka skystą tamsesnį medų, o po kurio laiko jis tampa ne tik tirštesnis, bet ir vizualiai šviesesnis. Tai nebūtinai reiškia produkto gedimą.
Kristalizuojantis gliukozė formuoja kristalus, kurie keičia šviesos sklidimą produkte. Dėl to kristalizuotas medus gali atrodyti ne toks skaidrus ir šviesesnis nei tos pačios rūšies skystas medus. Pati kristalizacija yra natūralus fizikinis procesas. Jos greitis skiriasi priklausomai nuo medaus sudėties ir laikymo temperatūros.
Spalvą gali keisti ir laikymas
Medus nėra visiškai nekintantis produktas. Ilgai laikant, ypač aukštesnėje temperatūroje, jo spalva ir skonis gali keistis. Utah State University Extension pažymi, kad šiluma gali tamsinti medų ir keisti jo skonį.
Dėl to medaus nereikėtų laikyti ant saulėtos palangės, prie viryklės ar kito nuolatinio šilumos šaltinio. Sandariai uždarytas indas vėsioje, sausoje ir nuo šviesos apsaugotoje vietoje yra praktiškesnis pasirinkimas.
Vertinant medaus spalvą naudinga prisiminti paprastą taisyklę: atspalvis daugiau pasako apie medaus kilmę ir būklę nei apie jo „tikrumą“. Jei kyla abejonių dėl produkto, jas geriau spręsti skaitant etiketę ir kilmės informaciją, o ne lyginant, kuris stiklainis šviesesnis.