Burokėliai laikosi kur kas geriau, kai jie išraunami tinkamu metu, o paskui kruopščiai apipjaustomi. Lapai nupjaunami paliekant apie 2 cm virš šakniavaisio viršūnės, o šaknelės galiukas paliekamas nepažeistas, kad būtų išvengta sužalojimų ir drėgmės praradimo. Po to atrenkami tik sveiki šakniavaisiai ir jie supakuojami į sausą terpę, pavyzdžiui, smėlį, pjuvenas ar molį. Tačiau tikrasis skirtumas atsiranda dėl to, kas patikrinama toliau.
Kada nuimti burokėlių derlių laikymui
Burokėlių derliaus nuėmimą reikia kruopščiai suplanuoti, nes branda tiesiogiai veikia laikymo trukmę. Ankstyvosios veislės paprastai būna paruoštos praėjus 80–90 dienų po sėjos, o vėlyvosioms veislėms reikia apie 110–120 dienų.
Prinokimą rodo tvirta 5–10 cm pločio šaknis, lygi odelė, gelstantys lapai ir aiškūs augimo žiedai.
Derlių nuimkite sausą, saulėtą dieną; drėgnas dirvožemis didina pažeidimų ir gedimo riziką. Šaknį reikėtų purenti 10–15 cm nuo lapų skrotelės, tada pakelti iš apačios.
Traukiant už lapų gali nulūžti šaknies viršūnė ir sutrumpėti laikymo kokybė.
Kaip paruošti burokėlius po derliaus nuėmimo
Po derliaus nuėmimo šaknis reikia tvarkyti švelniai ir laikyti kuo sausesnes.
Dirvos nereikėtų nuplauti, nebent ji stipriai prilipusi; pakanka minkšto sauso šepetėlio, kad būtų pašalinta biri žemė.
Tada lapai nupjaunami, paliekant 2–3 cm virš šaknies kaklelio, nes ilgesnė lapija traukia drėgmę iš šaknies.
Šaknies uodegėlę reikia tik lengvai patrumpinti, neįpjaunant giliai į minkštimą.
Bet kokie pjūvio paviršiai turi likti švarūs ir sausi.
Tada burokėliai išdėliojami vienu sluoksniu pavėsingoje, gerai vėdinamoje vietoje trumpam padžiovinti prieš sandėliavimą.
Rūšiuokite burokėlius pagal dydį ir kokybę
Kai burokėliai išdžiovinami ir apkarpomi, prieš sandėliavimą juos reikėtų surūšiuoti, kad partija išliktų vienoda ir ją būtų lengviau tvarkyti.
Šaknys atskiriamos pagal dydį: dideli burokėliai atidedami ankstesniam naudojimui, o maži, tankūs paliekami ilgesniam laikymui.
Kiekviena šaknis apžiūrima, ar nėra įpjovimų, minkštų vietų, įtrūkimų ar puvimo požymių. Bet koks pažeistas burokėlis nedelsiant pašalinamas ir sunaudojamas pirmiausia arba, jei reikia, išmetamas.
Švarios, tvirtos, taisyklingos formos šaknys turėtų būti laikomos kartu, nes prastų egzempliorių maišymas su sveikais padidina gedimo riziką ir apsunkina vėlesnį tikrinimą.
Laikykite burokėlius smėlyje, pjuvenose arba molyje
Kad laikomi burokėliai neišdžiūtų, jie dažnai supakuojami į terpę, kuri padeda išlaikyti drėgmę ir apsaugo šaknis nuo oro.
Švarus, sausas smėlis pilamas į dėžes sluoksniais, kiekvieną burokėlį atskiriant taip, kad šaknys nesiliestų.
Sausos pjuvenos veikia panašiai ir yra lengvesnės, tačiau jose neturi būti dervos ir drėgmės.
Molio dangai šaknys pamerkiamos į tirštą molio tyrę, tada išdžiovinamos prieš kraunant.
Visais atvejais terpė turi išlikti puri, vėsi ir tik šiek tiek drėgna, kad apsaugotų burokėlius, bet nesudarytų sąlygų puviniui ar pelėsiui.
Patikrinkite sandėliuojamus burokėlius ir sureguliuokite drėgmę
Laikomus burokėlius reikėtų reguliariai tikrinti, kad minkštas, supelijusias ar pūvančias šaknis būtų galima pašalinti prieš joms sugadinant likusią partiją. Geriausia tikrinti kas vieną ar dvi savaites.
Kiekvieną burokėlį reikėtų pakelti, apžiūrėti, ar nėra šlapių dėmių, susiraukšlėjimo ar nemalonaus kvapo, ir grąžinti tik tada, jei jis kietas ir sausas. Jei laikymo terpė atrodo drėgna, įberkite sauso smėlio, pjuvenų ar pelenų, kad sugertų drėgmės perteklių.
Jei šaknys ima raukšlėtis, lengvai sudrėkinkite dengiamąją medžiagą arba sutrumpinkite vėdinimo laiką. Tikslas – pastovi drėgmė, bet ne šlapumas, nes stabilios sąlygos padeda išsaugoti saldumą, tekstūrą ir ilgą laikymo trukmę.