„Rusija – ant didelio karo slenksčio, Europa ruošiasi puolimui.“ Tokiais žodžiais neseniai prabilo Rusijos komunistų partijos vadovas Genadijus Ziuganovas. Skamba kaip įspėjimas, tačiau kuo atidžiau į jį įsiklausai, tuo aiškiau matyti: ši žinutė skirta ne Europai, o patiems rusams.
Kas yra Ziuganovas
Ziuganovas Rusijos komunistų partijai vadovauja nuo 1993 m. Formaliai tai opozicinė partija, tačiau užsienio politikos klausimais ji beveik visada palaiko Kremlių. Todėl jo pareiškimai dažnai atspindi ne alternatyvią nuomonę, o tai, kokią nuotaiką valdžia nori formuoti visuomenėje.
Teiginys, kad Europa ruošiasi pulti Rusiją, Lietuvoje skamba absurdiškai. Europos šalys pastaraisiais metais iš tiesų sparčiai stiprina kariuomenes, tačiau priežastis yra būtent Rusijos karas Ukrainoje ir jos grasinimai kaimynams.
Pasikartojantis scenarijus
Daug analitikų atkreipia dėmesį į dėsningumą, kurį sunku pavadinti atsitiktinumu. Per Vladimiro Putino valdymo laikotarpį Rusija pradėjo kelis karus:
- 1999 m. – antrasis karas Čečėnijoje, padėjęs Putinui įsitvirtinti valdžioje;
- 2008 m. – karas Sakartvele, kai Putinas formaliai buvo premjeras;
- 2014 m. – Krymo aneksija ir karas Donbase;
- 2022 m. – plataus masto invazija į Ukrainą.
Tarpai tarp šių karų – maždaug 6–9 metai. Po Krymo aneksijos, nepriklausomo sociologinių tyrimų centro „Levada“ duomenimis, Putino reitingai pakilo virš 80 %. Analitikai tai vadina „susitelkimo aplink vėliavą“ efektu: išorės priešas sustiprina valdžią viduje.
Kodėl kalbama „mus puls“
Šis pasakojimas Rusijoje nėra naujas. Prieš 2022 m. invaziją Kremlius ilgai kartojo, kad Vakarai ir NATO kelia grėsmę, o Ukraina esą tapo įrankiu prieš Rusiją. Pati invazija vėliau buvo pateikta kaip prevencinis smūgis: jei nebūtume užpuolę mes, užpultų mus.
Todėl kai Rusijos politikai vėl ima kalbėti apie Europos „puolimo planus“, Rytų Europos analitikai į tai žiūri ne kaip į prognozę, o kaip į galimą pasiruošimą naujam pasakojimui. Kartu su juo atgyja ir senas motyvas apie neva „engiamus rusakalbius“ Baltijos šalyse.
Įdomu ir tai, kad tokie pareiškimai dažniausiai pasigirsta tada, kai Rusijos viduje kaupiasi problemos: kyla kainos, trūksta darbo jėgos, o karas Ukrainoje vyksta ne taip, kaip buvo žadėta. Išorės priešas tuomet padeda nukreipti dėmesį nuo kasdienių rūpesčių.
Kaliningrado klausimas
Atskira tema – Kaliningradas. Šis Rusijos anklavas iš visų pusių apsuptas NATO valstybių – Lietuvos ir Lenkijos – bei Baltijos jūros. Rusijos politikai ne kartą užsiminė apie branduolinį atsaką, jei NATO bandytų anklavą izoliuoti.
Lietuva tai patyrė 2022 m., kai pritaikė ES sankcijas kai kurių prekių tranzitui į Kaliningradą. Maskva tuomet grasino „rimtomis pasekmėmis“, tačiau situacija galiausiai išspręsta diplomatiškai, ES patikslinus tranzito taisykles.
Karybos ekspertai atkreipia dėmesį į paprastą faktą: Kaliningradas yra itin pažeidžiamas, ir NATO neturi jokios priežasties jo liesti, kol Rusija nepuola Aljanso narių. Grasinimai skirti veikiau Vakarų visuomenių baimei, o ne realiam karui.
Ar Baltijos šalims verta nerimauti
Saugumo ekspertai sutaria: grėsmė yra reali, todėl jos ignoruoti negalima, tačiau panikuoti taip pat nėra pagrindo. Lietuva, Latvija ir Estija yra NATO narės, saugomos 5-ojo straipsnio, kuris užpuolimą prieš vieną narę laiko užpuolimu prieš visas.
Lietuvoje dislokuojama nuolatinė Vokietijos brigada, šalyje veikia NATO priešakinių pajėgų daliniai, o gynybos išlaidos pastaraisiais metais smarkiai išaugo ir priklauso didžiausioms Aljanse. Visa tai daroma tam, kad Kremlius galimą puolimą vertintų kaip per brangų.
Kaip atpažinti propagandą
Rusijos pareiškimai dažnai kartojasi pagal tą patį modelį. Pirmiausia kuriamas grėsmės jausmas: Vakarai neva ruošiasi pulti, o Rusija tik ginasi. Paskui atsiranda „aukos“, kurias neva reikia apsaugoti, pavyzdžiui, rusakalbiai kaimyninėse šalyse. Galiausiai pasigirsta grasinimai branduoliniu ginklu, kurie turi išgąsdinti Vakarų visuomenes ir priversti jų politikus nusileisti.
Socialiniuose tinkluose tokios žinutės dažnai plinta per anonimines paskyras, sensacingas antraštes ir iškirptas citatas be konteksto. Verta pasitikrinti, kas tai sako, kokiame kanale ir ar tą patį patvirtina patikimi šaltiniai, pavyzdžiui, oficialios institucijos ar žinomos žiniasklaidos priemonės.
Lietuvos institucijos kasmet skelbia grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimus. Juose aiškiai įvardijama, kad Rusija išlieka pagrindine grėsme regionui, tačiau taip pat nurodoma, kokios priemonės taikomos jai atgrasyti. Šie dokumentai vieši, todėl kiekvienas gali susipažinti su realia padėtimi, o ne su Maskvos politikų pareiškimais.
Ką tai reiškia kiekvienam iš mūsų
Pareiškimai apie „didelio karo slenkstį“ sukurti tam, kad gąsdintų. Geriausias atsakas į juos – ne baimė, o ramus pasiruošimas. Valstybės institucijos rekomenduoja namuose turėti vandens, maisto ir vaistų atsargų bent 72 valandoms, žinoti artimiausias slėptuves ir turėti radiją su baterijomis.
Toks pasiruošimas praverčia ne tik karo atveju, bet ir per audras ar ilgus elektros dingimus. O kiekvienas „mus puls“ iš Maskvos verčia prisiminti seną taisyklę: tai, ką Kremlius sako apie kitus, dažnai daugiausiai pasako apie jį patį.