Įsivaizduokite darbdavį, kuris pasako: pasiskiepysi – į darbą nebeateik. Skamba kaip anekdotas, tačiau 2021 m. pavasarį būtent tokį laišką gavo privačios mokyklos darbuotojai JAV Floridos valstijoje. Istorija tuomet apskriejo amerikiečių žiniasklaidą, o gydytojai mokyklos argumentus vadino nepagrįstais.
Kas nutiko Majamyje
Mokyklą, apie kurią pranešė CBS ir kiti JAV žiniasklaidos kanalai, valdė savininkai, viešai palaikę antivakcinacijos judėjimą. 2021 m. balandį jie išsiuntė laišką mokytojams ir kitiems darbuotojams.
Laiške administracija paprašė visų, kurie dar nebuvo pasiskiepiję nuo COVID-19, atidėti vakcinaciją bent iki mokslo metų pabaigos. Rekomenduota palaukti, kol bus atlikta daugiau tyrimų apie tai, kaip paskiepyti žmonės esą veikia nevakcinuotus aplinkinius. Svarbiausia žinutė buvo griežta: mokyklos politika – neleisti dirbti tiems, kurie pasiskiepijo. Darbuotojai buvo įspėti, kad nepaisę šios taisyklės gali netekti galimybės dirbti.
Kuo rėmėsi savininkai
Mokyklos vadovybė teigė nerimaujanti dėl tariamo paskiepytų žmonių poveikio aplinkiniams, įskaitant mokinius. Tokia idėja tuo metu sparčiai plito socialiniuose tinkluose. Joje teigiama, kad vakcina tarsi „išsiskiria“ iš paskiepyto žmogaus ir paveikia šalia esančius.
CBS pabrėžė, kad šie teiginiai nebuvo pagrįsti jokiais patikimais moksliniais įrodymais, o gydytojai panašias teorijas ne kartą paneigė.
Ką apie tai sako mokslas
Infekcinių ligų specialistai paaiškina, iš kur kilo painiava. Terminas, kurį medikai vadina viruso išskyrimu, iš tiesų egzistuoja, tačiau jis taikomas tik gyvoms susilpnintoms vakcinoms. Pavyzdžiui, geriamoji poliomielito vakcina turi susilpnintą virusą, kurį paskiepytas žmogus kurį laiką gali išskirti.
COVID-19 vakcinos veikia visiškai kitaip. Nei „Pfizer-BioNTech“, nei „Moderna“ mRNR vakcinose, nei vektorinėse vakcinose nėra gyvo viruso, galinčio daugintis. mRNR molekulė ląstelėse suyra per kelias dienas, o organizmas pagal ją tik trumpai gamina viruso paviršiaus baltymą, kad imuninė sistema išmoktų jį atpažinti. Šis procesas vyksta paskiepyto žmogaus kūne ir jokiu būdu negali „persiduoti“ šalia stovinčiam.
Kitaip tariant, mokinys, sėdintis klasėje šalia paskiepyto mokytojo, iš jo negauna nei vakcinos, nei jos poveikio.
Kaip buvo tikrinamas skiepų saugumas
Prieš patvirtinant COVID-19 vakcinas, jos buvo išbandytos klinikiniuose tyrimuose su dešimtimis tūkstančių savanorių. Vėliau, kai paskiepyta šimtai milijonų žmonių visame pasaulyje, šalių sveikatos institucijos nuolat rinko pranešimus apie galimą šalutinį poveikį. Taip buvo nustatyti ir reti, bet realūs šalutiniai reiškiniai, pavyzdžiui, širdies raumens uždegimo atvejai jauniems vyrams po mRNR vakcinų. Apie juos buvo viešai informuota, o rekomendacijos atitinkamai patikslintos.
Tačiau nė vienas iš šių stebėjimo mechanizmų nenustatė, kad paskiepytas žmogus galėtų kaip nors paveikti nepaskiepytus aplinkinius. Jei toks reiškinys egzistuotų, milijardų dozių mastu jis būtų pastebėtas labai greitai.
Būtent todėl medikai pabrėžia skirtumą tarp dviejų dalykų: pagrįsto klausimo apie tikrą šalutinį poveikį, į kurį mokslas atsako duomenimis, ir gąsdinančio mito, kuriam patvirtinimo nerasta.
Ar darbdavys apskritai gali taip elgtis?
JAV daugumoje valstijų, įskaitant Floridą, privatūs darbdaviai turi labai plačią laisvę nustatyti darbo taisykles, o darbo sutartys dažnai gali būti nutrauktos be ypatingų priežasčių. Todėl tokia politika daugeliui pasirodė šokiruojanti, bet savaime ne neįmanoma.
Lietuvoje situacija būtų kitokia. Darbo santykius čia gerokai griežčiau reglamentuoja Darbo kodeksas, o darbuotojo atleidimui reikia teisėto pagrindo. Sveikatos duomenys, įskaitant informaciją apie skiepus, priskiriami jautriems asmens duomenims.
Istorija tuo nesibaigė
Vėliau tais pačiais metais ta pati mokykla vėl pateko į antraštes. Rudenį ji tėvams pranešė, kad pasiskiepiję mokiniai po kiekvienos dozės turės kurį laiką likti namuose, nes esą gali kelti pavojų kitiems. Medikai šį sprendimą taip pat kritikavo dėl tos pačios priežasties – jam nebuvo jokio mokslinio pagrindo.
Tokie sprendimai paliko tėvus keblioje padėtyje. Dalis jų mokyklos politikai pritarė, kiti viešai piktinosi, kad jų vaikai mokomi aplinkoje, kur medicininiai sprendimai priimami remiantis gandais. Kai kurie šeimos nariai pasakojo žiniasklaidai svarstantys perkelti vaikus į kitas mokyklas.
Kokiu metu tai vyko
Kontekstas padeda suprasti, kodėl istorija sukėlė tokią reakciją. 2021 m. balandžio pabaigoje JAV buvo užregistruota daugiau kaip 32,1 mln. patvirtintų COVID-19 atvejų, o daugiau kaip 573 tūkst. žmonių, kuriems buvo diagnozuota ši liga, mirė. Tokius duomenis tuomet skelbė Johnso Hopkinso universitetas. Vien Floridoje buvo užfiksuota daugiau kaip 2,2 mln. atvejų ir beveik 35 tūkst. mirčių.
Tuo metu mokytojai buvo viena iš grupių, kurioms skiepai buvo rekomenduojami pirmiausia, kad mokyklos galėtų saugiai grįžti prie įprasto darbo.
Kodėl tokios istorijos plinta
Psichologai pastebi, kad baimė plinta greičiau nei faktai. Teiginys „vakcina gali tau pakenkti net jei nesiskiepijai“ skamba bauginančiai ir paprastai, o paaiškinimas apie mRNR molekulės suirimą reikalauja daugiau laiko ir dėmesio.
Sutikus panašų teiginį, verta užduoti kelis klausimus: kas tai teigia, ar yra recenzuotų tyrimų ir ką apie tai sako gydytojai. Šiuo atveju atsakymai buvo aiškūs nuo pat pradžių.