Vien mintis apie danties šalinimą daugeliui sukelia įtampą. Žmogus dar net neatsisėdo į odontologo kėdę, o galvoje jau sukasi blogiausi scenarijai. Skausmas, kraujas, ilgas gijimas, nemalonūs garsai. Nenuostabu, kad kai kurie vizitą atidėlioja savaites ar net mėnesius, kol skausmas pats priverčia ieškoti pagalbos.
Dantų rovimas vis dar turi seną, nemalonų įvaizdį. Dalis baimių ateina iš vaikystės, dalis iš artimųjų pasakojimų, o kai kurios tiesiog gimsta iš nežinojimo. Tačiau realybė odontologo kabinete dažnai būna kur kas ramesnė, nei žmogus įsivaizdavo laukdamas prie durų.
Didžiausia baimė dažniausiai yra ne pats dantis
Įdomu tai, kad žmonės dažnai bijo ne procedūros, o nežinios. Jie nežino, kiek viskas truks, ar skaudės, kaip jausis po to, ar galės valgyti, dirbti, kalbėti. Kai nėra aiškių atsakymų, vaizduotė labai greitai pripildo tuščias vietas.
Vienas pacientas pasakojo, kad prieš vizitą beveik nemiegojo visą naktį. Jis buvo įsitikinęs, kad laukia sudėtinga ir labai nemaloni procedūra. Po visko nustebo, kad didžiausias stresas buvo ne kabinete, o jo paties galvoje iki vizito. Būtent todėl geras gydytojo paaiškinimas dažnai nuramina labiau nei bet koks padrąsinimas. Kai žmogus supranta, kas bus daroma ir kodėl, baimė sumažėja.
Kas iš tikrųjų vyksta odontologo kabinete?
Pirmiausia gydytojas įvertina danties būklę. Kartais pakanka apžiūros, kartais reikalinga rentgeno nuotrauka. Ji padeda pamatyti šaknų padėtį, aplinkinius audinius ir galimus sunkumus.
Tada taikomas nuskausminimas. Būtent ši dalis daugeliui kelia didžiausią nerimą, tačiau ji ir leidžia procedūrą atlikti be skausmo. Žmogus gali jausti spaudimą, tempimą ar judesį, bet neturėtų jausti aštraus skausmo.
Pats dantų rovimas gali trukti labai skirtingai. Paprastesnis dantis pašalinamas gana greitai, sudėtingesni atvejai reikalauja daugiau laiko. Vis dėlto pacientui svarbiausia žinoti, kad procedūra vyksta kontroliuojamai, o gydytojas nuolat stebi situaciją.
Po procedūros svarbiausia neskubėti
Kai dantis pašalintas, prasideda gijimo etapas. Dalis žmonių jį nuvertina. Atrodo, kad jei procedūra baigėsi, galima iš karto grįžti prie įprastos dienos. Tačiau pirmos valandos ir pirmos dienos turi didelę reikšmę.
Gydytojas paprastai paaiškina, kaip elgtis po rovimo. Reikia saugoti žaizdos vietą, vengti karšto maisto, stipraus skalavimo, rūkymo ir didelio fizinio krūvio. Tokie patarimai skamba paprastai, bet jų laikymasis gali lemti kur kas sklandesnį gijimą.
Kai kurie pacientai nustemba, kad po procedūros diskomfortas būna mažesnis nei skausmas, kurį jie kentė iki vizito. Ilgai atidėliotas uždegimas dažnai vargina labiau nei pats danties šalinimas.
Kodėl laukti dažnai blogiau nei ateiti?
Didžiausia klaida yra tikėtis, kad problema praeis savaime. Jei dantis smarkiai pažeistas, skauda, tinsta ar kelia nuolatinį diskomfortą, delsimas gali tik pabloginti situaciją.
Kuo ilgiau laukiama, tuo didesnė tikimybė, kad uždegimas išplis, o gydymas taps sudėtingesnis. Kartais žmogus vengia vienos procedūros, o vėliau prireikia kelių vizitų ir ilgesnio gijimo. Odontologai dažnai sako, kad pacientai ateina su baime, o išeina su palengvėjimu. Ne todėl, kad procedūra maloni, o todėl, kad pagaliau baigiasi nuolatinis nerimas ir skausmas.
Ramybė prasideda nuo aiškaus pokalbio
Dantų rovimas neturi būti bauginanti patirtis. Jis tampa daug lengvesnis tada, kai žmogus žino, kodėl procedūra reikalinga, kaip ji vyks ir ką reikės daryti po jos.
Geriausia, ką galima padaryti pajutus rimtą danties problemą, yra neatidėlioti konsultacijos. Kartais gydytojas dar gali pasiūlyti kitą gydymo kelią, o jei dantį šalinti būtina, bent jau viskas bus atlikta laiku.
Baimė dažnai auga tyloje. Kai žmogus pasikalba su specialistu, pamato aiškų planą ir supranta, ko tikėtis, įtampa sumažėja. O tada lieka svarbiausias dalykas – pasirūpinti savimi, kol problema netapo didesnė nei turėjo būti.